Praeitų metų rudens pradžioje susidūriau su tuo, kas dabar akivaizdžiai bado akis.
Nieko ypatingo nebuvo atsitikę, – skubiai reikėjo litų, o kaip tyčia elektroninės banko kortelės galiojimo laikas pasibaigė. Kadangi turėjau sukaupęs eurų, todėl nelabai ir pergyvenau. Paėmęs reikiamą keitimui sumą, nuėjau į dė-en-bė banko skyrių jų iškeisti. Pralaukęs eilėje trečdalį valandos buvau tikras, kad be vargo ir papildomų nuotykių, per kelias valandas spėsiu apsisukti, pavyks sutvarkyti visus reikalus.
Štai čia ir prasidėjo netikėtumai.