Praeitų metų rudens pradžioje susidūriau su tuo, kas dabar akivaizdžiai bado akis.
Nieko ypatingo nebuvo atsitikę, – skubiai reikėjo litų, o kaip tyčia elektroninės banko kortelės galiojimo laikas pasibaigė. Kadangi turėjau sukaupęs eurų, todėl nelabai ir pergyvenau. Paėmęs reikiamą keitimui sumą, nuėjau į dė-en-bė banko skyrių jų iškeisti. Pralaukęs eilėje trečdalį valandos buvau tikras, kad be vargo ir papildomų nuotykių, per kelias valandas spėsiu apsisukti, pavyks sutvarkyti visus reikalus.
Štai čia ir prasidėjo netikėtumai.
„Euro segtukas“
„Euro clothespin“
humoristinis piešinys / funny picture
Prie kasos langelio padaviau banko klerkei kelias dešimtis eurų, ji patikrino juos ir paprašė pateikti asmens dokumetą…
Taip, banko klerkė rimtu veidu paprašė pateikti asmens dokumentą. Kadangi šis jos prašymas mane labai nustebino, aš pasireiravau jos: „Kuo pagrįstas šis reikalavimas?“
Ji paaiškino, kad tokia banko tvarka. Aš jos perklausiau: „Koks loginis ryšys yra tarp to, kad viso labo tenoriu kelias dešimtis eurų pakeisti į litus ir mano asmens duomenų įvedimas į banko vidinę (o tiksliau – asmens sekimo) sistemą?“
Ji vėl pakartojo, kad tokia banko tvarka….
Nebuvo jokio noro ir reikalo tęsti diskusiją, nes ji – „tik įrankis (mažas sraigtelis) manipuliacijoms“, – ji atlieka jai pavestą darbą ir tiek… Nebuvo jokios prasmės ginčytis…
Nors kišenėje turėjau asmens dokumentą, bet pasakiau (mintyse) „išgraužkite“ ir išėjau ieškoti kitų kelių savo problemoms spręsti.
Vienoje iš E. Braginskio pjesių yra labai taikliai pastebėta (cituojama iš atminties):
Žuvį gaudo – žuvys tyli,
Žuvį kepa – žuvys tyli,
Įvedė žuvies dieną, ir vėl žuvys tyli…
// Sovietmečiu viena savaitės diena (ketvirtadienis) būdavo „Žuvies diena“. Tą dieną maitinimosi įstaigose nepateikdavo mėsos patiekalų. //
