#008 Parabolė: Gyvenimo vinys

Gyveno kartą karštakošis, labai greitai užsiplieskiantis jaunuolis. Vieną dieną tėvas padavė jam maišelį vinių ir liepė, kaskart, kai tik šis nesuvaldys pykčio protrūkio, įkalti po vieną vinį į tvoros stulpą.

Pačią pirmą dieną į tvoros stulpą buvo įkalta kelios dešimtys vinių. Sekančią savaitę jis pramoko valdytis, ir su kiekviena sekančia diena į stulpą įkalamų vinių skaičius ėmė mažėti. Jaunuolis įsisavino, kad lengviau valdyti savo temperamentą, nei kaskart kalti vinis.

Pagaliau atėjo diena, kai jis nė karto neprarado savitvardos. Jis papasakojo apie tai savo tėvui, o šis jam pasakė, kad kaskart, kai tik sūnui pavyks sutramdyti savo pyktį, jis nuo šiol gali iš stulpo ištraukti po vieną įkaltą vinį.

Bėgo dienos, ir pagaliau atėjo ta akimirka, kai jis galėjo savo tėvui pasigirti, kad stulpe neliko nei vienos vinies. Tuomet tėvas paėmė sūnų už rankos ir nuvedė jį prie tvoros:

— Tau puikiai pavyko susitvarkyti, bet ar tu matai, kiek daug stulpe žiojėjančių skylių? Šis stulpas jau niekada nebebus toks pats, kaip anksčiau. Kuomet pasakoma žmogui kažkas pikta, jame įsirėžia ir palieka toks pats randas, kaip kad šios skylės. Ir tuomet jau nebesvarbu, kiek kartų po to tu atsiprašysi — randas išliks.

* * *

Šarūnas Facebook