#013 Parabolė: Žodžio galia

Kartą Mokytojas kalbėjo apie hipnotizuojančią žodžių galią. Kažkas iš auditorijos gilumos sušuko:

— Tu kalbi nesąmones! Argi pasidarysi šventuoju jeigu visą laiką tvirtinsi: „Dievas, Dievas, Dievas“? Ir ar tampama nusidėjėliu, jeigu nepaliaujamai bus kartojama: „Nuodėmė, nuodėmė, nuodėmė“?

— Sėskis į vietą, šunsnuki! — nukirto Mokytojas.

Klausytojas įsiuto.  Jis svaidėsi necenzūriniais žodžiais ir praėjo nemažai laiko, kol jis šiek tiek atlėgo. Nutaisęs atgailautojo miną Mokytojas tarė:

— Atleisk man… aš pasikarščiavau. Aš nuoširdžiai atsiprašau už nedovanotiną išpuolį ir netaktą.

Mokinys tuoj pat nusiramino.

— Štai tau ir atsakymas, — apibendrino Mokytojas. — Vienas žodis tave įsiutino, o kitas — nuramino.

Žodžių (bičių) spiečius. // www.sarunas.com/blog // Honey bee cluster.

* * *

Šarūnas Facebook