Vidinis skausmas

#019 Vidinis skausmas

Kuomet žmogų kankina vidinis skausmas, žiūrint į jį iš šalies, kito žmogaus požiūriu, gali atrodyti, kad jis elgiasi keistai ir kvailai, priešingai nei tam žmogui, kuris tuo metu jaučiasi gerai. Tačiau tas elgesys gali būti paprastai ir logiškai paaiškinamas, atsižvelgiant į emocinę kenčiančio žmogaus vidinę būseną. Sakoma, kad sotus alkano nesupras.

Įsivaizduokime tokį vaizdelį — karštą vasaros dieną jūs takeliu pareinate nuo ežero. Eidami, priešais save pamatote žmogų, kuris staiga pradeda karštligiškai mosikuoti rankomis, garsiai rėkauti, trankyti sau per galvą ir, pralėkdamas pro šalį, vos jūsų nepargriauna. Tada jis strimgalviais šoka į vandenį, o po kurio laiko atsargiai išlenda iš vandens ir įdėmiai stebi kažką ore.

Ir galbūt tuomet, pagaliau, jums gali toptelėti — taigi jis taip elgėsi nes gelbėdamasis bėgo nuo užpuolusių jį širšių spiečiaus.

Tiesiog labai dažnai mes paprasčiausiai nepastebime tų „vapsvų“, kurios užpuola ir gelia žmogų iš vidaus.

* * *

Šarūnas Facebook

Laimė uodegoje

#018 Parabolė: Laimė uodegoje

Didelis šuo, matydamas, kad mažas šuniukas bando pagauti savo uodegą, paklausė:
— Kodėl tu gainiojiesi paskui savo uodegą?

— Aš studijavau filosofiją, — atsakė šuniukas, — aš išsprendžiau visatos problemas, kurių iki šiol nepavyko išspęsti nei vienam kitam šuniui. Aš sužinojau, kad geriausia šuniui yra laimė ir kad mano laimė slypi mano uodegoje, todėl aš ją ir gaudau, o kai pagausiu, tai ji bus mano.

— Mažyli, — tarė šuo, — aš taip pat domėjosi pasaulio problemomis ir taip pat šį bei tą supratau, todėl turiu savo nuomonę. Aš taip pat supratau, kad laimė šuniui yra puiku ir kad mano laimė yra mano uodegoje, bet aš dar pastebėjau, kad kur aš tik beeičiau ir ką aš bedaryčiau, uodega seka paskui mane.

Laimė uodegoje. // www.sarunas.com/blog // Happiness is in our tails.

* * *

Šarūnas Facebook

Vyno upelis

#017 Vyno upelis

Gruziniška parabolė

Senelis su anūku sėdi kitame pasaulyje, pietauja. Senelis paduoda anūkui tuščią ąsotį ir sako:
— Nubėki prie vyno upelio, kuris teka netoliese ir pripildyk šį asotį.
Po kurio laiko anūkas sugrįžta nešinas tuščią ąsotį. Senelis paklausė:
— Kas atsitiko, kodėl tu neatnešei vyno?
— Tekančio vyno upelio jau nebėra, jis išdžiuvo, — atsakė anūkas.
Senelis liūdnai atsidūsta:
— Vadinasi, kad „ten“ jau mus užmiršo. Niekas daugiau nebegeria už mūsų sielų ramybę…

Prisiminimas. // www.sarunas.com/blog // How I wish you were here.

* * *

Šarūnas Facebook

Viskas tavo rankose

#016 Parabolė: Viskas tavo rankose

Kadaise senoviniame mieste gyveno Išminčius, kurį supo pulkas jo mokinių. Pats gabiausias iš jų tarpo kartą susimąstė: „Įdomu, ar yra koks nors klausimas, į kurį nesugebėtų atsakyti net mūsų Išminčius?“ Jis nuėjo į žydinčių gėlių pievą, kur sugavo patį gražiausią drugelį ir paslėpė jį savo delnuose. Priėjęs prie Išminčiaus mokinys šypsodamasis paklausė:
— Pasakykite, drugelis mano delnuose gyvas ar miręs?
Mokinys tvirtai laikė drugelį delnuose, ir savo tiesos vardan buvo pasiruošę bet kurią akimirką suspausti juos, kad tik būtų jo viršus.
Net nepažiūrėjęs į mokinio delnus, Išminčius atsakė:
— Viskas yra tavo rankose.

* * *

Šarūnas Facebook