Kur tavo tėvynė?

#031 Parabolė: Kur tavo tėvynė?

Žemėje žmogaus pasiteiravo:
— Kur tavo tėvynė?
— Mano tėvynė yra Kipro sala, — atsakė vyriškis ir atvertęs atlasą parodė, kur tai yra.
To paties paklausė kito.
— Mano tėvynė yra Prancūzija,  — atsakė kitas.
— O kur tavo gimtinė? — paklausė trečiojo.
— Indijoje, — atsakė šis.
Susodino juos visus drauge į raketą ir išsiuntė į Visatos pakraštį. O ten, tarp žvaigždžių ir planetų gausos, prie keliautojų priskrido nežemiškos būtybės ir paklausė:
— Kur jūsų tėvynė?
— Štai kur ji, — atsakė žmonės ir ištiesė nežemiškoms būtybėms gaublį.

* * *

Šarūnas Facebook

Pasirinkimo laisvė

#030 Parabolė: Tavo pasirinkimas

„Tai neįmanoma!“ — tarė Priežastis.

„Tai beprotybė!“ — pareiškė Patirtis.

„Tai nenaudinga!“ — nukirto Puikybė.

„Pabandyk …“ — sušnibždėjo Svajonė.

* * *

Šarūnas Facebook

Požiūrio taškas

#029 Parabolė: Požiūrio taškas

Vienam žmogeliui pradingo kirvis. Jis kirvio vagyste įtarė savo kaimyno sūnų, todėl ėmė jį įdėmiai stebėti: tas ir slampinėja — tarsi pavogęs kirvį, ir žiūri — tarsi pavogęs kirvį, ir net kalba, tarsi pavogęs kirvį; žodžiu, kiekvienas gestas, kiekvienas kūno judesys bylote bylojo, kad berniukas ir yra kirvio vagis.
Tačiau po kurio laiko žmogelis slėnyje kasė žemę ir netikėtai atkasė savo kirvį. Kitą dieną jis vėl pažvelgė į savo kaimyno sūnų: nei gestais, nei kūno kalba jis jau nebuvo panašus į vagį.

Klaustukas ar šauktukas (požiūrio taškas) // Point of view

Požiūrio taškas // www.sarunas.com/blog // Point of view.

* * *

Šarūnas Facebook

Solidarumas

#028 Parabolė: Solidarumas

Per mišką tekėjo upeliukas, kuris žavėjosi savimi: koks jis sumanus, veržlus, greitas, švarus ir skaidrus! Jis nenorėjo susilieti nei su vienu kitu upeliu nes manė esąs stiprus ir siekė tekėti mišku vienas, atskirai nuo kitų. Staiga jis išbėgo į lauką, kur kaipmat išseko, jėgos jį apleido, jis netrukus išsisunkė ir pradingo. Šiaip ne taip, per kažkokius požeminius kanalų vingius, visas išsipurvinęs, jis pasiekė upę ir ėmė jai skųstis:

— Jeigu ne tas pasibjaurėtinas laukas, aš jau seniai pats būčiau tapęs upe!

Išgirdusi tai, upė suvilnijo purslais:

— Ech, tu, kvailas upeliūkšti! Ne lauko kaltė, kad išsisėmei ir prasmigęs į žemę tapai nešvarus ir purvinas! Tam, kuris atsiriboja nuo kitų, tapti upe — per silpnos kinkos.

* * *

Šarūnas Facebook