#035 Parabolė: Vaizdas pro langą

Ligoninėje, dvivietėje palatoje, gulėjo du sunkiai sergantys ligoniai. Jie abu turėjo identiškas lovas ir visiškai vienodas sąlygas… Vienintelis skirtumas buvo tik tas, kad vienas iš jų galėjo žiūrėti pro vienintelį langą palatoje, o kitas — ne, tačiau šalia kurio buvo įtaisytas aliarmo mygtukas.

Slinko dienos, keitėsi metų laikai… Tas, kuris gulėjo prie lango, pasakojo savo palatos kaimynui apie viską, ką jis matė pro langą: kad lauke lyja lietus, ar krenta sniegas, ar šviečia saulė; kad medžiai, tai pasidabinę žaižaruojančiais šerkšno nėriniais, tai nukloti lengva pavasario migla, tai pasislėpę po žalia vešlia lapija, arba atsisveikina geltonai-raudonu rūbu… Kad gatve vaikšto žmonės, zuja automobiliai… Kad ten yra PASAULIS.

Ir štai nutiko taip, kad pirmajam, kuris gulėjo prie lango, netikėtai naktį pasidarė bloga. Jis paprašė kaimyno iškviesti jam slaugytoją, bet šis, kažkodėl to nepadarė. Ir ligonis, gulėjęs prie lango, užgęso.

Kitą dieną į palatą atvežė naują ligonį, tai palatos senbuvis, ta proga, pasiprašė, kad dabar jį paguldytų prie lango. Jo prašymas buvo patenkintas — ir jis pagaliau pamatė… Už palatos lango buvo tik visiškai aklina pilka ir niūri siena, ir, išskyrus ją, daugiau nieko nebuvo galima pamatyti.

* * *

Šarūnas Facebook