#049 Parabolė: Trys koštuvai

Vienas žmogus paklausė Sokrato:

— Ar žinai, ką tavo draugas pasakė man apie tave?

— Palauk, — sustabdė jį Sokratas, — tai, ką nori man pasakyti pirmiausia perkošk per tris koštuvus.

— Tris koštuvus?

— Prieš ką nors pasakant, reikia tris kartus perkošti. Pradžioje perkoški per Tiesos koštuvą. Ar tu įsitikinęs, kad tai tiesa?

— Ne, aš tiesiog išgirdau tai.

— Vadinasi tu net nežinai, ar tai tiesa, ar ne. Tada perkoškime per antrą koštuvą — Gerumo koštuvą. Ar tu nori pasakyti kažką gero apie savo draugą?

— Ne, priešingai.

— Vadinasi, — tęsė Sokratas, — tu ketini apie jį pasakyti kažką blogo, bet net nesi įsitikinęs, kad tai tiesa. Pabandykime trečią koštuvą — Naudingumo koštuvą. Ar man tikrai būtina išgirsti tai, ką nori papasakoti?

— Ne, tai nėra būtina.

— Taigi, — apibendrino Sokratas, — tai, ką nori man papasakoti nėra nei tiesa, ne gerumas, nei naudingumas. Tai kodėl apie tai reikia tada kalbėti?

* * *

Šarūnas Facebook

#048 Parabolė: Ginčas

Kartą Mokytojas pamatė aistringai besiginčijančius du mokinius ir kiekvienas iš jų buvo įsitikinęs, kad tik jis vienas teisus, todėl atrodė, kad šis ginčas niekada nesibaigs. Tada Mokytojas tarė:
— Kai žmonės ginčijasi siekdami pažinti tiesą, šis ginčas neišvengiamai turi pabaigą, nes yra tik viena tiesa, ir jie abu ją pripažins. Tuo tarpu kai ginčijamasi ne dėl tiesos, o dėl pergalės, ginčas tik dar labiau įsiplieskia, kadangi nei vienas iš jų nelaimės, kol kitas nepralaimės.
Mokiniai iš karto nutilo, o tada atsiprašė Mokytojo ir vienas kito.

* * *

Šarūnas Facebook

#047 Parabolė: Didžioji išmintis

Vieną gūdžią naktį nuošalioje provincijoje, kur buvo įsikūręs vienuolynas, iškrito neišpasakytai daug sniego. Ryte mokiniai klampojo link meditacijos salės per įspūdingą sniego dangą, kuri siekė jiems iki juosmens.

Mokytojas salėje susirinkusių mokinių paklausė:

— Pasakykite, ką mes dabar turėtume padaryti?

Pirmasis mokinys pasakė:

— Turime pasimelsti, kad prasidėtų atolydis.

Antrasis pasiūlė:

— Mes turime likti savo celėse ir išlaukti, kada nustos snigti ir ištirps sniegas.

Trečias pareiškė:

— Tam, kuris pažino tiesą, neturėtų rūpėti, yra sniego ar ne.

Mokytojas pratarė:

— O dabar paklausykite, ką aš jums pasakysiu.

Mokiniai pasiruošė išgirsti didžiausią gyvenimo išminties krislą.

Mokytojas įdėmiu žvilgsniu nužvelgė susirinkusius, giliai atsiduso ir žėrė:

— Kastuvus į rankas — ir pirmyn!

Niekada nereikia užmiršti, kas tikrai veikia — veiksmas!

* * *

Šarūnas Facebook

#046 Parabolė: Problemų priežastis

Mokytojas pakėlė nuo stalo stiklinę vandens ir paklausė mokinių:
— Pasakykite man, kiek sveria ši stiklinė?
— Apie 200 gramų, — atsakė mokiniai.
— Kaip matote, ji sveria labai nedaug, — tarė mokytojas ir vėl paklausė:
— O kas bus, jeigu aš stiklinę taip palaikysiu kelias minutes?
— Beveik nieko nebus.
— Tiesa. O jeigu aš ją laikysiu rankoje valandą?
— Jūsų ranka pavargs.
— O jeigu aš laikysiu ją kelias valandas?
— Jums ims skaudėti ranką.
— Teisingai. O jeigu aš stiklinę laikysiu rankoje visą dieną?
— Jūsų ranka nutirps ir netgi gali paralyžiuoti ją, — atsakė vienas iš mokinių.
— Būtent, — tęsė mokytojas, — bet ar pasikeitė stiklinės svoris?
— Ne, — pasigirdo atsakymas.
— Tada iš kur atsiranda skausmas rankoje?
— Nuo ilgos įtampos, — atsakė mokiniai.
— Ką reikia padaryti, kad pašalinti skausmą?
— Nuleisti stiklinę, — pasigirdo atsakymas.
— Lygiai tas pats nutinka ir su gyvenimo problemomis, — guviu balsu akcentavo mokytojas. — Jeigu laikysite jas galvoje keletą minučių — tai visiškai normalu. Jeigu apie jas galvosite valandų valandas, — pajusite nuovargį ir skausmą. O jeigu apie jas galvosite ištisas dienas, šitai jus sukaustys ir net suparalyžiuos, ir jūs neįstengsite užsiimti niekuo kitu. O norint atsikratyti skausmu, tereikia problemas išginti iš galvos.

* * *

Šarūnas Facebook