#053 Parabolė: Pinigai ir darbas

Kartą naujokas paklausė mokytojo:
— Mokytojau, ką daryti, jeigu tau nepatinka pirkėjas?
— Nepatinka? — perklausė mokytojas.
— Taip, — susiraukė mokinys, — na, žinote, juk būna taip, kad koks nors žmogus jums  sukelia pasibjaurėjimą. Savo išvaizda, apranga, elgesio maniera…
— Įdomu, — tarė mokytojas, — o ar jis turi pinigų?
— Na… taip, tikriausiai… tai yra taip… žinoma, — susvyravo mokinys.
— O ar būna taip, — paklausė mokytojas, — kad pinigai tau sukeltų pasibjaurėjimą?
— Pinigai? — nustebino mokinys. — Ne, pinigai man labai patinka.
— Ar tu juos myli? — pasitikslino mokytojas.
— Galima ir taip pasakyti, — susimąstė mokinys ir jo veidas staiga nušvito.
— Taip, žinoma, labai myliu!
— Tuomet kaskart nuspręsk, — pareiškė mokytojas, — kas tau svarbiau: patinka pinigai ar nepatinka pirkėjas.

* * *

Šarūnas Facebook

#051 Parabolė: Ne piniguose laimė

Mokinys paklausė Mokytojo:

— Kiek tiesos yra pasakyme, kad ne piniguose laimė?

Šis atsakė, kad posakis yra visiškai teisingas. Ir įrodyti tai esą labai paprasta. Juk už pinigus galima nusipirkti patalą, bet ne sapną; maistą, bet ne apetitą; vaistus, bet ne sveikatą; tarnus, bet ne draugus; moteris, bet ne meilę; būstą, bet ne namų jaukumą; pramogas, bet ne džiaugsmą; išsilavinimą, bet ne protą. Ir tai, kas išvardinta, tai dar toli gražu iki pilno sąrašo.

* * *

Šarūnas Facebook

#050 Parabolė: Trūkumai ir privalumai

Viena senolė turėjo du ąsočius, kuriuos ji kiekvieną dieną nešdavosi, kad parsinešti vandens. Prisėmusi du pilnus ąsočius, ji pakabindavo juos ant naščių, tačiau į namus ji kaskart atsinešdavo tik pusantro ąsočio vandens. Viename ąsotyje buvo nedidelis plyšelis, todėl senolei grįžtant į namus pusė vandens pakeliui išvarvėdavo iš jo.

Sveikas ąsotis buvo labai patenkintas savimi, o įtrūkęs ąsotis jautė nuolatinę gėdą dėl šio savo trūkumo. Jam buvo labai gaila pagyvenusios moteriškės, kuri dėl jo buvo priversta dažniau eiti parsinešti vandens, todėl vieną dieną jis apgailestaudamas tarė jai:

— Atleisk man už tai, kad dėl mano kaltės pusė vandens išteka. Bet aš nieko negaliu pakeisti.

Bet išmintinga senolė tik nusišypsojo:

— O ar tu pastebėjai, kad tavo kelio pusėje aš pasėjau nuostabių gėlių virtinę, o kitoje kelio pusėje — ne? Su tavo pagalba aš kasdien jas palaistau. O jos kiekvieną dieną džiugina mano akis ir sielą bei papuošia mano namus. Jeigu ne tu, viso šio grožio paprasčiausiai nebūtų. Ir visa tai — tavo dėka.

* * *

Šarūnas Facebook