#058 Parabolė: Aklas ir pavasaris

Rytmečio nutviekstoje gatvėje sėdėjo aklas žmogus. Šalia jo buvo padėta kepurė išmaldai, o prie jos lentelė su užrašu: „Aš esu aklas, padėkite prašom.“

Daug žmonių zujo pro šalį, tačiau nedaugelis iš jų stabteldėdavo, kad įmesti bent keletą monetų.

Ir štai prie jo priėjo vienas vyriškis. Jis įdėjo pinigų į kepurę, tada paėmė lentelę ir įrašė kažkokį prierašą.

Nuo to momento kiekvienas, kuris ėjo pro aklą žmogų, neliko abejingas jo daliai. Kažkas šelpdavo monetomis, kažkas tiesiog sustodavo tarti jam keletą širdingų žodžių.

Aklą labai nustebino toks staigus pasikeitimas.

Atslinkus vakarui pro šalį vėl ėjo tas pats žmogus, kuris buvo ryte. Aklas jį atpažino pagal jo žingsnius.

— Ką jūs parašėte man ant lentelės, — šūktelėjo jam aklas.

— Tiesą! — atsakė vyras. — Tiesiog kitais žodžiais.

Vyriškis nusišypsojo ir nuėjo.

Lentelėje buvo užrašyta: „Dabar gatvėje pavasaris, bet aš jo nematau.“

* * *

Šarūnas Facebook