#070 Parabolė: Lietus

Lietus pylė nesustodamas. Vienas vyras slėpdamasis nuo lietaus palindo po šventyklos stogeliu. Tuo metu pro šalį ėjo dvasinis mokytojas virš savęs laikydamas išskleistą lietsargį.
— Mokytojau! Išgelbėkite bent vieną iš visos žmonijos! Palydėkite mane bent truputį! — maldavo vyras iš po šventyklos stogelio.
— Na, ant manęs pila lietus, o tu esi visiškai saugus stovėdamas po stogeliu. Tau juk ant galvos nelyja — todėl man nereikia tavęs gelbėti, — eidamas toliau ir net nesulėtindamas žingsnio atsakė vyriškiui budistas.
— Bet dabar, jūs būtinai turite mane išgelbėti! — tardamas šiuos žodžius iš po stogelio išniro žmogelis ir kaip mat atsidūrė po liūtimi.
— Dabar tiek tu, tiek ir aš abudu stovime po lietumi. Bet lietus manęs nemerkia, nes virš mano galvos yra išskleistas skėtis. Todėl, norint apsisaugoti, tau reikia skėčio, bet anaiptol ne manęs. O jau lietsargį pasiieškoki pats! — tarė vienuolis ir nupėdino savo keliu.

* * *

Šarūnas Facebook