#071 Vilkas ir ožiukas

Atsilikusį nuo bandos ožiuką pasigavo vilkas. Apsisukęs ožiukas tarė vilkui:
— Vilke, aš suprantu, kad esu tavo grobis. Bet, nenoriu taip nešlovingai pražūti — pagrok man dūdele, o aš pašoksiu!
Vilkas ėmė groti, o ožiukas pasileido šokti; išgirdo tai šunys ir puolė vytis vilką. Skuosdamas šalin vilkas dar spėjo mesti ožiukui:
— Taip man ir reikia: man, mėsininkui, apsimesti muzikantu.
Lygiai taip pat ir žmonėms, kurie imasi ko nors netinkamu metu, tuo pačiu prašvilpdami tai, ką jau turi rankose.

* * *

Šarūnas Facebook