#077 Parabolė: Deimantas

„Kol nesi susipažinę su dzen mokymu, kalnai yra kalnai, upės yra upės; kai tu pasineri į dzen pažinimą, kalnai nustoja būti kalnais, o upės – upėmis; bet kai pasiekiamas dvasinis nušvitimas, kalnai vėl yra kalnai, o upės – vėl upės.“

Mokytojas pasakojo, kaip dar būdamas vaikas pamatė deimantą ir pagalvojo:

„Koks gražus akmenukas“.

Paauglystėje jis sužinojo, kad deimantas yra brangakmenis. Būdamas jaunuoliu išsiaiškino, kad deimanto sudėtis beveik identiška grafitui, kuris naudojamas pieštukuose kaip šerdis. Taip pat jis sužinojo, kokią kristalo gardelę brangakmenis turi, ir kad jis yra pats kiečiausias natūralus mineralas. Kai Mokytojas pasisėmė išminties, deimantas ir vėl jam tapo tik paprastu akmeniu.

Kiekvieną kartą, kai prasiplėsdavo jo pažinimo skliautas, deimantas jam pasisukdavo vis nauju kampu, atskleisdamas jam iki tol nežinomą savo pusę.

– Nejaugi vaikas ir išminčius yra tapatūs? O jeigu taip, tai kam vargti, ieškoti išminties ir pažinti ją? – paklausė mokinys, išklausęs Mokytojo gyvenimo istoriją.

– Vaikas ir išminčius nėra tapatūs. Vaikas nevertina deimanto, kadangi dar nežino jo vertės, o išminčius nevertina būtent todėl, kad gerai žino jo vertę. Taip pat jis žino, kad už jį neįmanoma nusipirkti nei laimės, nei meilės, nei išminties ar džiaugsmo, o be to ir į kitą pasaulį su savimi jo nenusineši.

* * *

Šarūnas Facebook