#084 Parabolė: Tikrasis turtas

Kartą diduomenės atstovas paklausė išminčiaus:
— Pasakyk man, gerbiamasis, jeigu tu jau toks protingas, tai kodėl gi tu nesi turtingas?

Išminčius, kreipdamasis į jo auksu išsiuvinėtą prabangų kaftaną, atsakė:
— Supranti, mielasis kaftanai, visi mano turtai yra manyje, o ne išorėje. Juk kai tavo šeimininkas užmiega, jis juk nepasiima su savimi nei tavęs, nei savo tarnų, nei aukso, nei ko nors kito. Ir jei jis susapnuotų tigrą, šuoliuojantį paskui jį, tai jam tektų kaip įmanoma greičiau skuosti nuo tigro, o nesišaukti į pagalbą tarnų. Ir sapne išgelbės jį nuo tigro tik sugebėjimas greitai bėgti. Arba jeigu jis susapnuotų, kad šąla klaikiame šaltyje, tai jis tiesiog drebėtų nuo šalčio, bet negalėtų tavimi apsisiausti — šiltu kaftanu. Jį išgelbėtų tik sugebėjimas užsikurti ugnį. Tikrasis turtas — tai mūsų sugebėjimai. Jie yra mūsų viduje, o išorėje stebime tik jų apraiškas.

Turtuolis, pritrenktas, kad išminčius kalba ne su juo, o su jo kaftanu, net šūktelėjo:
— Tai kad tu pakvaišėlis! Kaip galima kalbėti su mano kaftanu ir nematyti manęs – jo šeimininko!

Nusišypsojęs išminčius tarė:
– Panašiai dauguma žmonių ir elgiasi. Jie kalbasi su kūnais, bet nemato tikrųjų jų šeimininkų.

* * *

Šarūnas Facebook