#087 Parabolė: Savitarpio pagalba

Keliavo iš turgaus asilas ir arklys. Taip jau nutiko, kad asilas ant savo kupros tempė didžiulį, sunkų krovinį, o neapkrautas arklys nerūpestingai bindzeno šalia. Taip jie ėjo, ėjo, kol pasiekė pusiaukelę — asilas pavargo, dūsauja, vos kvėpuoja.
— Būk draugas, — paprašė jis arklio, — padėk man! Paimk dalį mano krovinio!
Bet arklys net ausimis nekrustelėjo. Po kiek laiko asilas jau maldavo:
— Aš jau nepajėgiu! Padėk man! Bet arklys tik ausimis pakraipė.
Kelias kilo į kalną. Asilas jaučia, kad tuoj tuoj neteks jėgų ir nukris, tad trečią kartą paprašo arklio:
— Padėk!
— Na gerai, — pagaliau sutiko arklys, — aš tau šiek tiek pagelbėsiu: tu nešk krovinį, o aš, tiek jau to, — aš už tave padejuosiu ir padūsausiu.
Asilas tepajėgė nukėblinti vos keliolika žingsnių, o po to leisgyvis drėbėsi ant žemės.
— Kelkis, kelkis, mielasis! — maldavo šeimininkas, bet asilas nepajėgė atsikelti.

Kitos išeities neliko: šeimininkas perkrovė visą krovinį nuo asilo ant arklio. Dabar jau asilas lengvai bindzeno, o arklys dūsavo ir stenėjo už du…

* * *

Šarūnas Facebook