#026 Retrospektyva: Broliškų šalių humoro langas. II dalis.
Nuo mažų dienų knygose, žurnaluose, laikraščiuose pirmiausia pastebint iliustracijas, piešinius ar karikatūras, tas godus paveiksliukų „ryjimas“ iš vaikiško smalsaus susidomėjimo palaipsniui pavirto kažkuo daugiau nei vien tik pasyvus stebėjimas.
Palaipsniui atkaklus domėjimasis karikatūromis ir apskritai humoru bei viskuo, kas yra nupiešta, peraugo į tvirtą hobį.
Anuomet daugelis šalies leidinių buvo siuvami pagal vieną ir tą patį kurpalių: kaip taisyklė, daugelio leidinių priešpaskutiniuose puslapiuose būdavo publikuojama satyra ir humoras (humoreskos, anekdotai, pamfletai, parodijos, satyriniai eilėraščiai ir karikatūros arba mini komiksai), todėl ilgainiui nusistovėjo mechaniškas įprotis — žurnalų puslapiai būdavo pradedami vartyti nuo galo.
Nors žolė buvo žalesnė, oras gaivesnis ir skaidresnis, o ir medžiai buvo didesni, bet sovietinė ideologinė migla tiesiog viską uždengdavo.
Nuobodoką ir nykoką sovietinę mokyklinę tėkmę kaipsyk ir praskaidrindavo soc. lagerio vaizdinių neapsakoma tėkmė.
Besimokydamas vyresnėse klasėse ėmiau prenumeruoti užsienio šalių (soc. lagerio) satyros ir humoro žurnalus: lenkų „Szpilki“, vengrų „Ludas Matyi“, čekų „Dikobraz“, slovakų „Roháč“, rumunų „Urzika“. O rytų vokiečių „Eulenspiegel“, jei pasisekdavo, nusipirkdavau spaudos kioskuose.
Šie žurnalai davė daug peno kūrybinės krypties formavimui, plėtė karikatūros meno horizontus, įtakojo kūrybinę dirvą, kadangi soc. lagerių leidiniuose ideologinio marazmo spausdindavo ženkliai mažiau. Nors tas langas buvo vien tik į soc. lagerio šalių humoristinę virtuvę, tačiau tai buvo kokybiškai pasvertas ir taiklus.
Daugelis to meto soc. šalių karikatūristų nūnai gerai žinomi ir vertinami menininkai. Tai buvo nedidelis, bet vis vien šioks toks langas į žavingą karikatūrų meno pasaulį, kuris gerokai praplėtė akiratį.
* * *
Šarūnas Facebook
