#038 Retrospektyva: 1990 m.

Nepriklausomybė

1989–1990 metai. Tai kardinalių ekonominių ir politinių pokyčių kupinas gyvenimo metas, kai viskas aplink intensyviai keitėsi. Metas, kai sovietinio sukirpimo nusistovėjusi gyvenimo gija nuosekliai byrėjo ir vis labiau dygo visai kito pobūdžio terpė. Tai buvo intensyvus ir neišpasakytai sraunus įvairiausių įvykių metas, kai gyvenimas virte virė ir permainos kasdien vis labiau svaigino. Viską vainikavo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

1990 m. politinis-ekonominis peizažas: paskelbtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo; 75 dienas trukusi Lietuvos ekonominė blokada; TSRS vadovybės pastovus spaudimas Lietuvai, kad būtų atšauktas Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas; pirmieji jėgos demonstravimo bandymai (sovietų desantininkų bandymas užgrobti Spaudos rūmus Vilniuje); o kiek dar visokio plauko TSRS ultimatumų bei grasinimų. Politinė-ekonominė priešprieša nuosekliai kaito.

Kadaise Lietuvoje

Anų įvykių fone (1990 m. kovo mėnuo) kaipsyk buvo kuriamas Z.Šteinio animacinis filmukas „Kadaise Lietuvoje“. Šiame filmuke dirbau režisieriaus (Zenono) asistentu. Kadangi filmuko kūrimo metu darbo animacijoje buvo daugiau nei iki kaklo, todėl nieko keista, kad karikatūros „nuėjo“ į antrą planą: naujų karikatūrų spaudai tuo metu nepiešiau ir net nedalyvavau 1990 metų balandžio 1 d. respublikinėje karikatūrų parodoje. Tačiau retsykiais šelmiškai pašėliodavau ant popieriaus: nupiešdavau vieną kitą darbelį savo malonumui (humoristines karikatūras-piešinius, bet ne spaudai, kurias, dėl Marijos žemės etikos normų, vargu ar kas būtų išdrįsęs anuomet spausdinti).

Baigus kurti „Kadaise Lietuvoje“, vėl atslinko eilinė prastova animacijoje ir ateities peizažas rožėmis kloto kelio jau nežadėjo: iš inercijos dar traukinys riedėjo, bet perspektyva darėsi vis labiau nenuspėjama.

Reikėjo kažkaip suktis iš susidariusios padėties. Jeigu neklystu, tai anuomet ir atsirado pirmosios užuomazgos animacinei produkcijai kine ir televizijoje. Pradžioje tai buvo animaciniai intarpai įvairiems dokumentiniams filmams, o kiek vėliau pasidarė aktualu ir sparčiai plėtojosi poreikis įvairiai animacijos produkcijai televizijoje (TV vinjetės, užsklandos, reklamos, laidų ir žaidimų intarpai). Vis labiau augantis animacijos poreikis televizijai ir buvo kertinis akstinas įkurti nepriklausomą animacinių filmų studiją, bet apie tai kitose Retrospektyva publikacijose.

„Kuo blogiau – tuo geriau“

Lietuvos politinė ir ekonominė aplinka 1990-1991 metais kasdien vis labiau slėgė: senos grandys byrėjo, o naujos dar tik skleidė pirmuosius daigus, tad štai šiame linksmame šalies permainų laikotarpyje reikėjo kažkaip išsilaikyti.

Dabar, kai prabėgo solidi laiko tėkmė, galima tvirtinti, kad būtent tada ir susiformavo naujos veiklos starto linija. Tačiau anuomet tas politinis-ekonominis peizažas (kai viskas aplink byra) neatrodė džiuginantis. Situacija, kai kišenėse ima švilpauti vėjai, o reikia ne tik savimi pasirūpinti, bet dar ir šeimą išlaikyti, spaudimas tarsi patrigubėja.

> Pataikūnas / Sycophant <
„Respublika“ (1990 m., Nr. 231)

Nauja kūrybinio aktyvumo fazė prasidėjo 1990 m. spalio mėn.
Pradžioje spaudos leidiniams nešiau anksčiau pieštas karikatūras (kiaulės, avys), o netrukus vėl sėdau piešti ir naujus darbus.
Tuo metu šalies leidiniai mieliau spausdino politines ir ekonomines karikatūras. Tad jeigu mano karikatūros kažkiek pataikydavo į tą teminį vektorių, jas atspausdindavo.
Kaip jau buvo minėta ankstesnėse Retrospektyva publikacijose, šalia žiniasklaidos senbuvių atsirado daug naujų leidinių, kurie taip pat noriai spausdino ir karikatūras. Taigi, publikavimo niša tarsi ir prasiplėtė, tačiau teminis karikatūrų ratas (akcentas politikai ir ekonomikai) vis gi susiaurino (bent jau man tai tikrai) publikavimo galimybes.

Anuomet karikatūros būdavo paleidžiamos karuselės principu: vienur „nepraėjusias“ karikatūras galima buvo siūlyti kitur. Tad ir klajojo mano darbai iš vienų redakcijų į kitas. Vienoms iš jų pasisekė geriau, kitoms prasčiau.

// Pvz., karikatūrą „Pataikūnas“ žurnalas „Šluota“ nespausdino, tačiau ją atspausdino dienraštis „Respublika“, o karikatūrą „Baudų metimai“ dienraštis „Respublika“ nespausdino, bet ją atspausdino „Kuntaplis“. //

> Baudų metimai / Free throws <
// „Kuntaplis“ (1991 m., Nr. 3). //

Kaip kad šalies ekonominis ir politinis gyvenimas 1991 metais pasiekė lūžio tašką, analogiškai ir mano tolimesnė kūrybinio kelio tėkmė susidėliojo būtent 1991 metais. Didžiąją dalį permainų nulėmė tam tikra virtinė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, o dalis jų nulemta didelės gausos technologinių pokyčių. Visa tai, be ko neįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimas, 1991 m. dar net nebuvo arba dar tik žengė pirmuosius žingsnius (mobilieji telefonai, kompiuteriai, skeneriai, spausdintuvai, skaitmeninė filmavimo technika…)

Ant slenksčio jau lūkuriavo technologinis perversmas: per 2-4 m. technologijos (animacijos kūrimo) pasikeitė neatpažįstamai.
Ir kaip čia neprisiminti ne pirmos jaunystės anekdotą:

„Gerbkit savo tėvus ir senelius, — Jie baigė mokyklą be Google ir Vikipedijos“.