Youtobistinis paradoksas
Antra dalis

Karikatūrose, animacijoje, kaip ir apskritai mene, dažnai naudojamos įvairios meninės raiškos priemonės (alegorija, hiperbole, metafora, ironija ir pan.).

Sunku suprasti už Atlanto sėdinčių vertinimo komisijų video vaizdų nagrinėjimo principus: gal perteklinis apsidraudimas, gal elementarus nesuvokimas skirtumų tarp realybės ir meninės raiškos priemonėmis sukurtų kūrinių, gal steriliame pasaulyje augta? Kas ten juos visus sugaudys…

Pateikus apeliaciją YouTube kanalo video priežiūros komisijai (dėl amžiaus cenzo savavališko pakeitimo) sulaukta žalios šviesos: videoklipą „saldainiai Toffo“ vėl įmanoma matyti vaikams ir paaugliams.

Galima būtų pasidžiaugti, bet ne…. — kitą dieną pakeitė amžiaus cenzą videoklipui „Respublika“.

Laikraščio „Respublika“ animacinė reklama (1998 m.).

Ir vėl nepaaiškintos priežastys, kodėl taip padaryta. Panašia logika vadovaujantis, praktiškai visus video galima pažymėti +18 ir lai kanalų savininkai aiškina, teisinasi, kad jie ne žirafos…

Ir vėl teko rašyti apeliaciją. Ir vėl po dienos atstatė amžiaus cenzą. Ir vėl bereikalingai sugaištas laikas…