#044 Retrospektyva: Sex karikatūros
TSRS sekso nėra
// Televizijos
tilto Leningradas–Bostonas (1986 m.) metu vienos dalyvės pasisakymas vėliau
virto pašaipia sparnuota fraze. //
SSSR buvo griežtos
tarybinės moralės ir „teisingos“ tarybinės dorovės principų lageris. Tokioje
zonoje net kalbos negalėjo būti apie viešai demonstruojamas nuogybes. Sovietinės
moralės sergėtojai (cenzoriai) iš kino filmų iškirpdavo meilės scenas, knygos
su intymaus pobūdžio tekstais buvo kupiūruojamos, o erotinio pobūdžio nuotraukos
tarybinėje spaudoje apskritai buvo tabu. Analogiška daina ir karikatūros sekso
tema – sovietinėje spaudoje jos taip pat buvo tabu.
Tačiau retsykiais meninio ir kultūrinio turinio leidinių puslapiuose (pvz., žurnalas „Nemunas“) sušmėžuodavo moteriški fotoaktai (fotografijos meno kryptis).
// Nemunas – kultūros ir meno žurnalas, leidžiamas Kaune nuo 1967 m. balandžio mėn. (Tiražas 1989 m. – 70 000 egz.). //
Taigi, nieko
nuostabaus, kad sovietinėje Lietuvoje erotinio (o taip pat ir bulvarinio) turinio
laikraščių bei žurnalų nebuvo. Situacija kardinaliai pasikeitė, kai nuo 1990
m., laisvėjant spaudai, silpnėjant cenzūrai (Lietuvos Aukščiausioji Taryba
1990-02-09 įstatymu panaikino cenzūrą Lietuvoje), įvairiuose šalies miestuose pasipylė
bulvarinio bei erotinio pobūdžio periodiniai leidiniai.
// Apie šių dienų „cenzūros draudimą“ (cenzūros
nebuvimą) bus apžvelgta atskiroje Retrospektyva publikacijoje. //
Laivėjanti spauda išsprogdino draudimų vartus anksčiau buvusioms tabu temoms. Karikatūristams (kaip ir rašytojams, kino režisieriams, žurnalistams) cenzūros griūtis atvėrė plačias galimybes pasinerti į anksčiau draudžiamų temų gelmes.
> Varpelis / Sheep Bell <
// „Moteris“ (1991 m., Nr. 6). //
Jonis,
vėl Jonis
Laisvėjant spaudai, solidesni leidiniai vis vien dar kažkaip stengėsi laviruoti tarp light sex ir erotikos turinio karikatūrų (tarybinio mentaliteto supratimo lygmuo iš inercijos jiems vis dar kaišiojo pagalius į ratus), o erotinio pobūdžio leidiniai sex karikatūras publikavo be jokių skrupulų.
Tokia jau žmogaus prigimtis – labiausiai
masina tai, kas draudžiama.
„Pagrandukas“ —
žurnalo „Moteris“ priedas, „Jonukas“ — savaitraščio „Vilniaus laikraštis“
priedas, „Vėl Jonis“ — (vėliau transformavosi į „Anapus: siaubas ir kiti
malonumai“). Tai leidiniai, kuriuose 1991-1992 m. publikuotos mano karikatūros
sex tematika.
Būtų klaidinga tvirtinti, kad sex tematika (karikatūros) buvo ypatinga dominantė mano to meto kūryboje. Tiesiog anuomet staiga atsirado tokių karikatūrų poreikis, ir aš, be jokių skrupulų, keliems leidiniams nupiešiau apie dvi dešimtis sex turinio karikatūrų.
► Retrospektyva galerija #Be tabu
Vėliau, žmonėms
pasisotinus, daugelis erotinio turinio leidinių vienas po kito išgaravo, tad ir
poreikis tokio pobūdžio karikatūroms sunyko, o kartu su juo ir mano sex
karikatūrų arimai užžėlė velėna.
Vėliau išimtiniais
atvejais (pvz., jei reikalinga būdavo kokiai karikatūrų parodai darbų būtent šia
tematika) dažniausiai piešiau light
sex karikatūras.
Kartais menininkui
būtina specialiai panaudoti šokiruojantį/kontroversišką sprendimą vien tam, kad
užaštrinti, išskirti ar pabrėžti vienokį ar kitokį nagrinėjamos temos
(problemos) aspektą. Todėl nieko blogo nematau jeigu kūrėjas imtų balansuoti
ties visuomenės etikos ir moralės normų pažeidimo riba. Kur kas svarbiau
pasirinkti gerą ir efektyvų meninį sprendimą, kad darbas nenusiristų į
elementarias vulgarumo žemumas.