#045 Retrospektyva: Lėlių teatras

► Marionetės

Žurnalas „Šluota“ karts nuo karto skelbdavo įvairius satyrinius-humoristinius konkursus.
1991 m. pavasarį leidinyje buvo paskelbtas humoristinių piešinių konkursas „Lėlių teatras“.

Humoristinių piešinių konkursas „Lėlių teatras“ (1991 m.).
(Konkurso titulinės antraštės grafinis apipavidalinimas).

Kaip žinoma, lėlės teatre — tiesiog marionetės, kurias kažkas tampo už virvučių. Ši tema visais laikais buvo aktuali ir tokia ji išlieka iki šių dienų. Ir kažin, ar kada nors apskritai jos vaidmuo išnyks…
1991 m. „Lėlių teatras“ temos aktualumas (marionetės) buvo ypač ryškus (kolaborantai, okupantų pakalikai, prisiplakėliai, prisitaikėliai, mankurtai ir t.t. ir pan.)

> Marionetė / Marionette <
// „Šluota“ (1991 m., Nr. 13). //

► Storulio sapnas

Veikiausiai mažai kam žinoma, bet sovietmečiu pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu neginčijamai buvo įvardijamas Stasio Ušinsko lėlių filmukas „Storulio sapnas“.
Man vis dar keista girdėti, kaip nufilmuotas lėlių teatro vaidinimas (nors jame yra panaudota keletas kino vaizdo montažo elementų — kadrų perplaukimai, multi (daugkartinė) ekspozicija) galėjo būti traktuojamas animaciniu lėlių filmu. Mano galva tiesiog kažkam labai norėjosi, kad Lietuvos kino kūrėjų animacinės versmės atsiradimas būtų siejamas su XX a. pradžios pasaulinės kino industrijos užuomazgomis ir plėtra.
Tarsi kažkam būtų maža, kad lėlinių filmų pradininkas Vladislovas Starevičius savo pirmuosius žingsnius kine žengė būtent Kaune.

Vladislovo Starevičiaus pirmieji filmai:

• „Virš Nemuno“ (Nad Niemnem, 1909, neišlikęs);
• „Laumžirgių gyvenimas“ (Zycie Wazek, 1909, neišlikęs);
• „Vabalai – skarabėjai“ (Zuki, 1909, neišlikęs);
• „Lucanus Cervus“ (Walka Zukov, 1910, neišlikęs).

Trumpametražinė juosta „Storulio sapnas“ kelių kino kritikų vis dar įvardijama kaip pirmasis išlikęs lietuviškos lėlinės animacijos filmas…
Ech,.. kad juos kur, — tik visiški nukvakėliai gali nufilmuotą lėlių vaidinimą/spektaklį pavadinti lėline animacija, kuriame nėra nei vieno! pokadrinio (stop-motion) filmavimo kadro…

// 1936 m. S. Ušinskas įkūrė pirmąjį Lietuvoje profesionalų Marionečių teatrą. //

Mano galva Stasio Ušinsko „Storulio sapnas“ — pirmasis lietuviškas garsinis trumpametražis lėlių-marionečių spektaklis-filmas. Antraip tada visus filmuotus lėlių teatrų vaidinimus pagal tą patį lekalą taip pat galima vadinti animaciniais lėlių filmais…
Be abejo, Stasio Ušinsko filmukas „Storulio sapnas“ yra reikšmingas įvykis Lietuvos kino bei teatro istorijai, tačiau teigti, kad 1938 m. pirmąkart Lietuvoje panaudota seniausios animacinių filmų technologijos — lėlių animacija (Puppettoon animacija) — pardon, bet tai visiškas nukvakimas… demonstruojamas plintusinis diletantizmas, kai apskritai nesuvokiama, kaip kuriama lėlinė animacija.

// Lėlinės animacijos esminis (būdingas) bruožas — pokadrinis filmavimas. //

„Storulio sapnas“ veikiau labiau įtakojo lėlių teatro raidą Lietuvoje, nei šalies animaciją, kuri savo istorinės valandos laukė net iki 1966 m. (Z. Tarakvičiaus pieštinis animacinis filmukas „Vilkas ir siuvėjas“).

Galima ilgai ir nuobodžiai ginčytis, kas yra pirmasis animacijos autorius, kas yra Lietuvos animacijos pradininkas, tačiau nufilmuotas bei sumontuotas a la lėlių spektaklis tikrai „ne iš tos operos“.

► Konkurso „Lėlių teatras“ nugalėtojas

Humoristinių piešinių konkursui „Lėlių teatras“ nupiešiau 3 karikatūras (žurnale publikuotos dvi iš jų). Metų gale žurnale „Šluota“ (Nr. 24) buvo paskelbta, kad tapau šio humoristinių piešinių konkurso nugalėtoju.

> Budelis / The Executioner <
// „Šluota“ (1991 m., Nr. 13). //

Premijinis fondas — 123 rubliai… už kurį smagiai su „Šluota“ redakcijos darbuotojais A. Pakalniu ir R. Tilvyčiu bičiuliškai „padiskutavome“ apie satyrą ir humorą.