#046 Retrospektyva: Finalinis akordas. Uždanga
► Finalinė griūtis
Senos sistemos griūties ir dūžimų smagratis jau buvo įsisukęs negrįžtamai, kuris galop subyrėjo po GKČP Rugpjūčio pučo – 1991 m. rugpjūčio 19–22 nesėkmingai baigėsi Tarybų Sąjungos valdžios elementų bandymas perimti valdžią iš TSRS prezidento ir generalinio sekretoriaus.
// Lietuvoje po pučo žlugimo TSRS kariškiai apleido visus šalyje užimtus pastatus. Rugpjūčio 22–23 d. Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas uždraudė Lietuvos komunistų partiją (TSKP) ir TSRS represinių institucijų veiklą šalyje. Pučo žlugimas pagreitino Lietuvos pripažinimą tarptautinėje bendruomenėje. //
Ore tvyrojo džiugus, bet tuo pačiu ir neaiškus laikmetis, kai tiesiog akyse visos senos sistemos dekoracijos subyrėjo negrįžtamai.
Tai buvo laikmetis, kai sena sistema pranyko, o nauja dar tik žengė pirmuosius žingsnius: šioks toks bauginančios nežinios ir netikrumo pojūtis kaitino atmosferą, kai negali nuspėti, kas laukia už posūkio.
Būsena, lyg eitum aukštu, aukštu tiltu iš vieno savo gyvenimo kranto į kitą, žinodamas, kad tiltas užpakaly tavęs byra, pavirsdamas neįžvelgiama migla, ir kur jau niekados negalima bus sugrįžti atgal. Tarsi iš realybės bristum į sapną, kur pasitinka kone mistiška nežinia.
Suirutės, netikrumo dėl rytdienos, neapibrėžtumo buvo pilni kampai. Ir visame šiame įsismarkavusiame sūkuryje privalu buvo išgyventi. Tačiau visų širdis šildė džiugi palaima: raudona rūškana pagaliau pasitrauks iš Marijos žemės padangės.
Kad ir kas nenutiktų, tačiau jaunystėje vis vien ateitis šviečia optimistiškai!
► Juokai juokais
1991 metais man pasitaikė puiki proga išbandyti jėgas kuriant savo paties animacinį filmuką „Juokai juokais“. Šis mano režisuotas animacinis filmukas vėliau pasitarnavo puikiu tramplinu imtis generuoti vien tik savo paties kuriamą animacijos produkciją. Po kiek laiko kartu su bendraminčiu bičiuliu įkūrėme nepriklausomą animacinių filmų studiją. Tad su valdiško darbo modeliu buvo atsisveikinta visiems laikams.
Susiklosčiusių aplinkybių tėkmė nuklojo pamatus naujos kūrybinės krypties vektoriui: įsisukęs animacijos turbinų verpetas mane įtraukė į savo galingo sūkurio nagus, kuriuose intensyviai darbavausi beveik iki pat naujo tūkstantmečio.
► Finalinis akordas. Uždanga
1992 m. karikatūrų piešimas dar riedėjo tik iš inercijos, bet apsukos jau buvo ne tokios, kaip anksčiau.
Pasižvalgius po savo 1992 m. nupieštus karikatūrų aruodus regimas akivaizdus išdegintos žemės vaizdelis: per visus tuos metus nupiešta vos 4 karikatūros iš kurių trys – darbai tarptautinėms karikatūrų parodoms (Turkija, Belgija, Italija).
> Kalinys / Prisoner <
// Piešinys tarptautinei karikatūrų parodai Beringen (Belgija) 1992 m. //
// Belgium 15de Internationale Kartoenale Beringen 1992 //
Kartu su Nepriklausomybės atgavimu žurnalui „Šluota“ buvo nukirpta LKP CK finansinių injekcijų bambagyslė. Ir nors dar kurį laiką redakcijos kolektyvas bandė kapstytis ir plūduriuoti paviršiuje bei nepaskęsti, tačiau be rimto finansinio maitintojo žurnalas neturėjo šansų išlikti, tad jį ištiko panašus į daugelį to meto LKP CK finansuotų leidinių likimas — bankrotas.
Maždaug nuo 1991–1992 m. palaipsniui ėmė gesti 1956 m. įžiebta ir daugel metų bujojusi satyros ir humoro kalvės krosnis, kurioje darbavosi didelis pulkas talentingų šalies karikatūristų, rašytojų-satyrikų, poetų-satyrikų, dailininkų, humoristinio žodžio meistrų.
Tai buvo išties svarbus, turiningas ir reikšmingas leidinys (satyros ir humoro bei karikatūrų meno puoselėjimo prasme), kurio puslapiuose per beveik 40 egzistavimo metų gimė, brendo ir užaugo didelis būrys gabių menininkų. Šio leidinio dėka sudygo ir išsiskleidė spalvinga Lietuvos karikatūros meno puokštė.
Dar kiek anksčiau nei kad žurnalas „Šluota“ rėžėsi, 1992 m. aš pristabdžiau savo karikatūrų piešimo arklius – net ir karikatūrų parodose nedalyvavau iki 1997 m.
Karikatūra „Kiekvienam savo (lietsargis)“ buvo paskutinis publikuotas darbas satyros ir humoro žurnale „Šluota“. Tad šiuo piešiniu mano „ilga kelionė“ per „Šluotą“ pasibaigė.
// „Šluota“ (1992 m., Nr. 18). //
Bus daugiau.