#033 Parabolė: Strėlė ir rūkas
— Mokytojau, — kartą paklausė mokinys, — kodėl egzistuoja sunkumai, kurie trukdo mums pasiekti tikslą, bloškia mus šalin nuo pasirinkto kelio, mėgina priversti mus pripažinti savo silpnumą?
— Tai, ką tu vadini sunkumais, — tarė Mokytojas, — iš tikrųjų yra tik tavo tikslo sudedamoji dalis. Liaukis kovoti su jais. Tiesiog tik pamąstyk apie tai ir atsižvelk į juos, kai pasirenki kelią. Įsivaizduok, kad tu šaudai iš lanko. Taikinys toli, bet tu jo nematai, kadangi žemę nuklojo tirštas ryto rūkas. Argi tu kovoji su rūku?
— Ne, tu tik lauki, kol vėjas papūs ir išsklaidys rūką. Dabar taikinys matomas, bet vėjas pučia ir keičia tavo strėlės kryptį. Argi tu kovoji su vėju? Ne, tu tiesiog nustatai jo kryptį ir pakoreguoji pagal tai šiek tiek strėlės paleidimo kampą. Tavo lankas sunkus ir standus, tau trūksta jėgos gerai įtempti templę. Argi tu kovoji su lanku? Ne, tu treniruoji savo raumenis, kiekvieną kartą vis labiau įtempdamas lanko templę.
— Tačiau yra žmonių, kurie šaudo lengvu ir lanksčiu lanku, vaiskiu, bevėju oru, — paprieštaravo susikrimtęs mokinys. — Tai kodėl tik mano šūviui tenka tokia galybė kliūčių skrydyje link taikinio? Nejaugi Pasaulis susimokė prieš mane?
— Niekada nesidairyk į kitus, — nusišypsojo Mokytojas. — Kiekvienas turi savo lanką, savo taikinį ir tam skirtą laiką paleisti strėlę. Vienų tikslas yra precizinis pataikymas, kitų — galimybė išmokti šaudyti iš lanko.
Mokytojas pasilenkė prie mokinio ir ramesniu balsu užbaigė:
— Ir dar, aš noriu atskleisti tau siaubingą paslaptį, mano berniuk. Rūkas nenusileidžia ant žemės vien tik tam, kad sutrukdytų tau iššauti, vėjas nepradeda pūsti todėl, kad nukreiptų į šalį paleistą strėlę, o standus lankas sukurtas lankininko ne tam, kad suvoktum savo bejėgiškumą. Visa tai egzistuoja savaime. Tai tik tu pats nusprendei, kad šiomis aplinkybėmis neturi šansų pataikyti į taikinį. Todėl, arba nustok skųstis bei koneveikti sunkumus ir pradėk šaudyti, arba sutramdyk savo ambicijas ir pasirink menkavertį tikslą. Tikslą, į kurį galima šaudyti iš labai arti…
* * *
Šarūnas Facebook