#050 Parabolė: Trūkumai ir privalumai

Viena senolė turėjo du ąsočius, kuriuos ji kiekvieną dieną nešdavosi, kad parsinešti vandens. Prisėmusi du pilnus ąsočius, ji pakabindavo juos ant naščių, tačiau į namus ji kaskart atsinešdavo tik pusantro ąsočio vandens. Viename ąsotyje buvo nedidelis plyšelis, todėl senolei grįžtant į namus pusė vandens pakeliui išvarvėdavo iš jo.

Sveikas ąsotis buvo labai patenkintas savimi, o įtrūkęs ąsotis jautė nuolatinę gėdą dėl šio savo trūkumo. Jam buvo labai gaila pagyvenusios moteriškės, kuri dėl jo buvo priversta dažniau eiti parsinešti vandens, todėl vieną dieną jis apgailestaudamas tarė jai:

— Atleisk man už tai, kad dėl mano kaltės pusė vandens išteka. Bet aš nieko negaliu pakeisti.

Bet išmintinga senolė tik nusišypsojo:

— O ar tu pastebėjai, kad tavo kelio pusėje aš pasėjau nuostabių gėlių virtinę, o kitoje kelio pusėje — ne? Su tavo pagalba aš kasdien jas palaistau. O jos kiekvieną dieną džiugina mano akis ir sielą bei papuošia mano namus. Jeigu ne tu, viso šio grožio paprasčiausiai nebūtų. Ir visa tai — tavo dėka.

* * *

Šarūnas Facebook