#097 Parabolė: Praeitis — dabartis — ateitis

Trys išminčiai susiginčiję diskutavo apie tai, kas yra svarbiau žmogui — jo praeitis, dabartis ar ateitis. Vienas iš jų tarė:
— Mano praeitis įtakoja tai, kuo aš esu. Aš moku daryti tai, ką išmokau praeityje. Aš tikiu savimi, nes man gerai sekėsi daryti tai, ko aš ėmiausi praeityje. Man patinka žmonės, su kuriais man buvo gera anksčiau, ar į juos panašūs. Žvelgiu aš į jus dabar ir jau matau jūsų šypsenas, ir laukiu jūsų prieštaravimų, kadangi mes jau ne kartą ginčijomės, ir aš jau žinau, kad nesate nusiteikę pritarti prieš tai nepaprieštaravus.

— Tai kad neįmanoma jiems pritarti, — tarė kitas, — jeigu tu būtum teisus, žmogus būtų pasmerktas, kaip kad voras, sėdėti diena iš dienos savo įpročių voratinklyje. Asmenybę formuoja jos ateitis. Nesvarbu, ką aš žinau ir moku dabar — aš mokysiuosi to, ko man prireiks ateityje. Mano vizija, kuo aš noriu būti po dvejų metų, kur kas realesnė, nei mano prisiminimai apie tai, koks aš buvau prieš dvejus metus, nes mano veiksmai nepakeis praeities, bet įtakos ateitį. Man patinka žmonės, nepanašūs į tuos, kuriuos aš anksčiau pažinojau. O pokalbis su jumis man yra įdomus todėl, kad nekantraudamas laukiu patrauklios kovos ir netikėtų minčių vingių.

— Jūs visiškai pamiršote, — įsiterpė trečias, — kad praeitis ir ateitis egzistuoja tik mūsų mintyse. Praeities jau nebėra, o ateities dar nėra. Ir nepriklausomai nuo to, ar jūs prisimenate praeitį, ar svajojate apie ateitį, jūs galite veikti tik dabartyje. Tik nūdienoje galima kažką pakeisti savo gyvenime — nei praeitis, nei ateitis mums nėra pavaldi. Tik dabartyje galima būti laimingu: prisiminimai apie praeityje patirtą laimę — liūdni, tikėtis laimės ateityje — nerimastinga.

* * *

Šarūnas Facebook