#044 Retrospektyva: Sex karikatūros
TSRS sekso nėra
// Televizijos tilto Leningradas–Bostonas (1986 m.) metu vienos dalyvės pasisakymas vėliau virto pašaipia sparnuota fraze. //
SSSR buvo griežtos tarybinės moralės ir „teisingos“ tarybinės dorovės principų lageris. Tokioje zonoje net kalbos negalėjo būti apie viešai demonstruojamas nuogybes. Sovietinės moralės sergėtojai (cenzoriai) iš kino filmų iškirpdavo meilės scenas, knygos su intymaus pobūdžio tekstais buvo kupiūruojamos, o erotinio pobūdžio nuotraukos tarybinėje spaudoje apskritai buvo tabu. Analogiška daina ir karikatūros sekso tema – sovietinėje spaudoje jos taip pat buvo tabu.
Tačiau retsykiais meninio ir kultūrinio turinio leidinių puslapiuose (pvz., žurnalas „Nemunas“) sušmėžuodavo moteriški fotoaktai (fotografijos meno kryptis).
// Nemunas – kultūros ir meno žurnalas, leidžiamas Kaune nuo 1967 m. balandžio mėn. (Tiražas 1989 m. – 70 000 egz.). //
Taigi, nieko nuostabaus, kad sovietinėje Lietuvoje erotinio (o taip pat ir bulvarinio) turinio laikraščių bei žurnalų nebuvo. Situacija kardinaliai pasikeitė, kai nuo 1990 m., laisvėjant spaudai, silpnėjant cenzūrai (Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990-02-09 įstatymu panaikino cenzūrą Lietuvoje), įvairiuose šalies miestuose pasipylė bulvarinio bei erotinio pobūdžio periodiniai leidiniai.
// Apie šių dienų „cenzūros draudimą“ (cenzūros nebuvimą) bus apžvelgta atskiroje Retrospektyva publikacijoje. //
Laivėjanti spauda išsprogdino draudimų vartus anksčiau buvusioms tabu temoms. Karikatūristams (kaip ir rašytojams, kino režisieriams, žurnalistams) cenzūros griūtis atvėrė plačias galimybes pasinerti į anksčiau draudžiamų temų gelmes.
> Varpelis / Sheep Bell <
// „Moteris“ (1991 m., Nr. 6). //
Jonis, vėl Jonis
Laisvėjant spaudai, solidesni leidiniai vis vien dar kažkaip stengėsi laviruoti tarp light sex ir erotikos turinio karikatūrų (tarybinio mentaliteto supratimo lygmuo iš inercijos jiems vis dar kaišiojo pagalius į ratus), o erotinio pobūdžio leidiniai sex karikatūras publikavo be jokių skrupulų.
Tokia jau žmogaus prigimtis – labiausiai masina tai, kas draudžiama.
„Pagrandukas“ — žurnalo „Moteris“ priedas, „Jonukas“ — savaitraščio „Vilniaus laikraštis“ priedas, „Vėl Jonis“ — (vėliau transformavosi į „Anapus: siaubas ir kiti malonumai“). Tai leidiniai, kuriuose 1991-1992 m. publikuotos mano karikatūros sex tematika.
Būtų klaidinga tvirtinti, kad sex tematika (karikatūros) buvo ypatinga dominantė mano to meto kūryboje. Tiesiog anuomet staiga atsirado tokių karikatūrų poreikis, ir aš, be jokių skrupulų, keliems leidiniams nupiešiau apie dvi dešimtis sex turinio karikatūrų.
► Retrospektyva galerija #Be tabu
Vėliau, žmonėms pasisotinus, daugelis erotinio turinio leidinių vienas po kito išgaravo, tad ir poreikis tokio pobūdžio karikatūroms sunyko, o kartu su juo ir mano sex karikatūrų arimai užžėlė velėna.
Vėliau išimtiniais atvejais (pvz., jei reikalinga būdavo kokiai karikatūrų parodai darbų būtent šia tematika) dažniausiai piešiau light sex karikatūras.
Kartais menininkui būtina specialiai panaudoti šokiruojantį/kontroversišką sprendimą vien tam, kad užaštrinti, išskirti ar pabrėžti vienokį ar kitokį nagrinėjamos temos (problemos) aspektą. Todėl nieko blogo nematau jeigu kūrėjas imtų balansuoti ties visuomenės etikos ir moralės normų pažeidimo riba. Kur kas svarbiau pasirinkti gerą ir efektyvų meninį sprendimą, kad darbas nenusiristų į elementarias vulgarumo žemumas.