Erichas Marija Remarkas – Juodasis obeliskas / Įžanga.
„Nepriekaištaukite, kad šįsyk prabylu apie senus laikus. Pasaulis vėl nutviekstas blandžios Apokalipsės šviesos, kraujo tvaikas ir nesenų griuvėsių dulkės dar neišsisklaidė, o laboratorijos ir fabrikai vėl pluša visu galingumu, taikos išsaugojimo vardan išradinėdami ginklus, kuriais įmanoma susprogdinti visą žemės rutulį…
Taiką pasauliui! Niekuomet nebuvo daugiau apie ją kalbama ir mažiau dėl jos daroma kaip mūsų dienomis; niekuomet nėra buvę tiek netikrų pranašų, tiek melo, tiek mirčių, tiek griuvėsių ir tiek ašarų kaip mūsų šimtmetyje, dvidešimtajame, pažangos, technikos, civilizacijos, masinės kultūros ir masinių žudynių šimtmetyje…
Todėl nepriekaištaukite, kad šįsyk sugrįžtu į pasakų laikus, kai viltis lyg vėliava dar plaikstėsi virš mūsų, kai mes dar tikėjome tokiomis įtartinomis sąvokomis kaip žmogiškumas, teisingumas, pakantumas — taip pat ir tuo, kad vieno pasaulinio karo turėtų užtekti vienai kartai pamokyti…“
***
Pirmą kartą romaną „Juodasis obeliskas“ paėmiau į rankas prieš 30 m. Nors buvau skaitęs ne vieną jo veikalą, tačiau šis nustelbė anksčiau skaitytus. „Juodasis obeliskas“ – bene stipriausias ir geriausias rašytojo romanas.
Spalvinga, juodojo humoro persunkta ir tuo pačiu rimta knyga, kurioje pilna filosofinių pamąstymų apie žmones, išgyvenusius karo baisumus ir skirtingus, tačiau vienodai karo negandų paveiktus jų likimus.
Karas. Koks betikslis ir kokias tragiškas pasekmes nešantis karas, kuris amžiams suluošina žmones, jų sielose išdegindamas žymę, kuri nuolat degina ir skaudžiai primena apie save. Karo pasekmių našta tokia, kad jau nebegali gyventi taip kaip anksčiau. Išniekinto ankstesniojo gyvenimo nebesugražinsi – jis, tarsi sutryptas, subjaurotas, atimtas, randais nuvagotas. Ir tik humoras, tarsi šviežio vėjo gūsis leidžia neprarasti vilties ir naujomis jėgomis kibti į gyvenimą.
***
„100 knygų, kurias būtinai privalote perskaityti per savo gyvenimą“ saraše nėra šios knygos, ten galima rasti kitą rašytojo knygą – „Vakarų fronte nieko naujo“ (taip pat šauni knyga), tačiau jeigu reikėtų rinktis iš šių dviejų romanų, net nedvejodamas pasirinkčiau „Juodasis obeliskas“.
