Ir karštą ašarą ant savo skruosto Aš pajuntu vėl, bet ją nušluosto Atklydęs vėjas,.. . . . Ir tik mėnulis šaltais spinduliais čia apsilanko…
2013 m. sukurtas piešinys buvo be kokių nors intencijų ar sąsajų
su kuo nors.
Tik kur kas vėliau ėmiau ieškoti šiam piešiniui tinkamo eiliuoto
teksto.
Galvoje vis sukosi kelių žinomų dainų galimi tekstų variantai,
kol galiausiai pasirinkau V. Kernagio atliekamos dainos „Ištirpęs sniegas“ tris
eilutes.
Eiliuoto teksto paieška pateikė malonų siurprizą: netikėtai
išsiaiškinau, kad tai grupės iš Kauno „Raganiai“ daina, o ir jos atliekamoje dainoje
yra šiek tiek daugiau teksto, kuris kur kas labiau atitiko grafinio piešinio nuotaiką.
Internete galima rasti ir palyginti abi dainos versijas: V. Kernagio „Ištirpsta sniegas“ ir grupės Raganiai „Ištirpęs sniegas“.
#050 Retrospektyva: Karikatūros ir 3D kompiuterinė grafika
// 1999—2009 //
► 3D – pirma pažintis Besidarbuojant animacijoje, regis 1990 metais, po vienos kelionės iš Švedijos sugrįžę kolegos pakylėtai pasakojo, kaip jie matė įspūdingą reginį: apsilankę vienoje Stokholmo studijoje jie stebėjo, kaip kompiuterio ekrane kuriami trimačiai vaizdai, kaip animuojami trimačiai objektai.
Kiek vėliau, vieno studijos kūrėjų grupės pokalbio metu, buvo gvildenama mintimis apie netolimos ateities animacijos revoliucinius pasikeitimus, apie naujas technologijas, apie tai, kaip užsienyje animacija jau kuriama vien tik kompiuterių pagalba: animacija be dažų, be celiulioidų, be filmavimo kameros, be griozdiškų filmavimo staklių – skaitmeninės animacijos eros pradžią. Pamenu, kad anuomet visa tai skambėjo, tarsi iš kokio fantastikos žanro filmo, tarsi kokia maginės fantastikos pasaka: skaitmeninė animacija, kompiuterinė grafika! O čia tai bent!
// Kaipsyk panašiu
metu pasaulį išvydo pilnametražis animacinis filmas „Mažoji undinėlė“ (1989 m.)
— paskutinis Disney studijos filmas, sukurtas naudojant tradicinę pieštinę
animaciją ant celiulioidų. Šiame filme pirmą kartą buvo išbandyta specialiai
tam reikalui sukurta skaitmeninė kontūravimo ir spalvinimo technologija (angl.:
CAPS/ink & paint). Taip pat keliose šio filmo scenose panaudota 3D
kompiuterinės grafikos animacija. O jau kitame Disney studijos filme
„Gelbėtojai Australijoje“ (1990) tiesiog knibždėte knibžda scenų, kuriose pieštinė
skaitmeninė animacija kombinuota su 3D animacija. //
Trimatė kompiuterinė grafika, jos kolosalios galimybės mane masino nuo pat pirmų pažinties su ja akimirkų. 1990 metais tai buvo dar visiškai nauja, iki tol Lietuvoje praktiškai neregėta grafikos sritis, kuri mane iškart ir užbūrė (susiraitė žūtbūtinis noras išmokti naudoti trimatės grafikos paketą), tad vos tik pasitaikė palanki proga, bematant ėmiau savarankiškai mokytis trimatės animacijos pagrindų (1999–2000 m.). Tačiau kiek rimčiau į 3D kompiuterinės grafikos mokslus kibau tik nuo 2002 metų.
3D kompiuterinės grafikos paketą sudaro gausi atskirų, visiškai skirtingų modulių, visuma (modeliavimas, tekstūravimas, šviesos šaltinių sustatymas, kameros ir jų judėjimo animacija, objektų ir personažų dinamika, skysčių modeliavimas ir animacija ir dar visa eilė kitų modulių). Visus 3D pakelto modulius vienodai gerai mokėti vienam žmogui — titaniškai sunki užduotis (retas paketo vartotojas, kuris žino visus modulius vienodai gerai). Tačiau gebėjimas operuoti pagrindiniais 3D kompiuterinės grafikos moduliais, net ir pradinis bazinių žinių įsisavinimas, kiekvienam menininkui suteikia milžiniškas galimybes kurti 3D kompiuterinę grafiką bei animaciją.
► Adomas ir Ieva Maždaug 2004 metų pradžioje trimačių personažų animaciją jau buvau neblogai įvaldęs. Tuo metu vis labiau knietėjo pačiam pabandyti sukurti 3D objektus (modelius), o taip pat įsisavinti ir kelis kitus 3D kompiuterinės grafikos (animacijos) paketo modulius (trimatis piešimas, objektų dinamika, skysčių dinamika, bei dar kelis kitus). Savistoviai besimokydamas ir nagrinėdamas trimačio modeliavimo ypatumus paraleliai sumodeliavau du animacinius personažus – Adomą ir Ievą, kurie pagal formą, išorinį pavidalą buvo sukurti, tarsi imituojant mano piešiamų karikatūrinių herojų charakteringus bruožus, stilių. Trimačio personažo (Adomas) galvą sumodeliavau be vienos ausies, vietoj jos – medicininis pleistras (du pleistro gabaliukai užklijuoti vienas ant kito kryžiumi). Užbaigus modeliuoti du nesudėtingus personažus bei neįmantrų gėlėtą aplinkos landšaftą, buvo vizualizuoti keli trimačiai paveiksliukai: #01 Adomas ir Ieva stovi vienas priešais kitą sode tarp gėlių; #02 Adomas plaukia po vandeniu; #03 Adomas pievoje atsistojęs ant kamuolio bando išlaikyti ligsvarą. Šie keli anuomet vizualizuoti paveiksliukai nebuvo kokių nors konkrečių karikatūrų vaizdiniai – tiesiog keli neįmantrūs eksperimentiniai pabandymai idant įvertinti, kokio lygmens gaunami sugeneruoti finaliniai 3D vaizdai.
> 3D kompiuterinė grafika. Pirmieji bandymai <
► Kardiograma Veikiausiai Adomo pleistras-kryžiukas ir buvo ta kibirkštis, kuri vėliau įžiebė ir išsivystė į pirmą karikatūrą, kurioje buvo panaudota mišri 2D rastrinės grafikos ir 3D kompiuterinės grafikos samplaika. Pradžioje buvo sugalvota neįmantri karikatūra: raudono medicininio kryžiaus transformacija į dolerinį kryžių. Tik kiek vėliau ši mintis išsirutuliavo į karikatūros idėją: kryžiaus formos pinigų banknotų pluoštas (lobizmo simbolis) virvelėmis tampo (palaiko) gyvybės liniją (kardiogramos kreivę).
> Kryžius 3D / Cross 3D <
2004 metais buvo sumodeliuotas elementarus 3D raudonas kryžius, o panaudojus tikro dolerio tekstūrą, raudonas kryžius virto dolerinių kupiūrų kryžiumi, kuris paskui ir buvo karikatūros „Kardiograma“ esminis grafinis elementas. Dažnai taip nutinka, kad dėl vienų ar kitų priežasčių tenka atidėti kūrybinio užmanymo įgyvendinimą vėlesniam laikui. Taip atsitiko ir su karikatūra „Kardiograma“ – neužbaigtas įgyvendinti sumanymas buvo atidėtas „į stalčių“ ateičiai.
> Kardiograma / Cardiogramme <
► 2009 Prabėgo penki metai, kai 2009 m. vėl ėmiausi karikatūros „Kardiograma“: anksčiau sustyguotą idėją tereikėjo užbaigti. Tačiau dar prieš tai, 2007–2008 m. laikotarpiu, taip pat buvo sukurta keletas karikatūrų su 3D kompiuterinės grafikos elementais: „Susidūrimas“ (2007 m.), „Sizifas“ (2008 m.) ir „Prokuratūra-pelėkautai“ (2008). Netrukus po to kai 2009 m. pateikiau Balandžio 1 d. karikatūrų parodai 4 darbus atliktus 3D grafikos technika, prisėdau užbaigti karikatūrą „Kardiograma“, kurią netrukus ir pabaigiau kurti (2009 m. gegužės mėn.). Taigi, nors karikatūra „Kardiograma“ buvo pradėta kurti dar 2004 m., tačiau galutinai ji užbaigta tik 2009 m. gegužės mėn. Todėl veikiausiai būtų klaidinga įvardinti ją „pirmąja savo 3D kregžde“, tačiau būtent 2004 m. sukurtas trimatis objektas (dolerinis kryžius) yra tas atskaitos taškas, kada pirmą kartą mano kurtoje karikatūroje „įsipaišo“ (įpintas) 3D kompiuterinės grafikos elementas.
3D kompiuterinės grafikos panaudojimas karikatūrose:
2004 m. — sukurtas pirmas trimatis grafinis elementas karikatūrai (dolerinis kryžius);
2007 m. — sukurta pirma karikatūra, kurioje panaudoti trimačiai grafiniai elementai („Susidūrimas“: personažas (vairuotojas) — 2D grafika, o automobiliai — 3D kompiuterinė grafika);
2009 m. — pirma karikatūra, kuri sukurta vien tik trimatės kompiuterinės grafikos įrankiais („Trys kryžiai“).
Kartą mamą atėjo aplankyti jos vaikai. Jie tarpusavyje susiginčijo, o norėdami vienas kitam įrodyti savo tiesą, jie paklausė savo mamos, — kurį iš jų tarpo ji myli labiausiai pasaulyje?
Mama, tylėdama, paėmė žvakę, uždegė ją ir tuomet tarė:
— Štai žvakė — tai aš! Jos ugnis — mano meilė!
Tada ji paėmė kitą žvakę ir pridegė ją nuo pirmos žvakės.
— Tai — mano pirmagimis, aš jam daviau savo ugnies, savo meilės! Ar dėl to, ką jam daviau — mano žvakės liepsna sumažėjo? Mano žvakės liepsna liko tokia pati…
Ji paeiliui uždegė tokį patį skaičių žvakių, kiek buvo susilaukusi atžalų… ir jos žvakės liepsna liko tokia pat didelė ir šilta…
Vienam žmogeliui pradingo kirvis. Jis kirvio vagyste įtarė savo kaimyno sūnų, todėl ėmė jį įdėmiai stebėti: tas ir slampinėja — tarsi pavogęs kirvį, ir žiūri — tarsi pavogęs kirvį, ir net kalba, tarsi pavogęs kirvį; žodžiu, kiekvienas gestas, kiekvienas kūno judesys bylote bylojo, kad berniukas ir yra kirvio vagis.
Tačiau po kurio laiko žmogelis slėnyje kasė žemę ir netikėtai atkasė savo kirvį. Kitą dieną jis vėl pažvelgė į savo kaimyno sūnų: nei gestais, nei kūno kalba jis jau nebuvo panašus į vagį.
Požiūrio taškas // www.sarunas.com/blog // Point of view.
Nusibodo druskai būti sūria. Pagalvojo: „Ir kuo gi aš prastesnė už cukrų? Jis baltas ir aš balta, jis birus ir aš biri. Tik jį visi myli, net bučkina, kai geria pasaldintą arbatą, o manęs tarsi ir nepastebi!“ Ir nusprendė ji tapti saldžia.
Pasakyta — padaryta. O koks jovalas užvirė vakarienės metu! Tai gali tinkamai įvertinti tik tie, kurie nors kartą gyvenime ragavo saldžius barščius ir cukrumi apibarstytą minkštai virtą kiaušinį.
Viskas pasibaigė tuo, kad netinkamą druską išmetė į šiukšlyną ir pakeitė ją nauja, kuri jau niekada nebandė tapti saldžia.
Senelis su anūku sėdi kitame pasaulyje, pietauja. Senelis paduoda anūkui tuščią ąsotį ir sako:
— Nubėki prie vyno upelio, kuris teka netoliese ir pripildyk šį asotį.
Po kurio laiko anūkas sugrįžta nešinas tuščią ąsotį. Senelis paklausė:
— Kas atsitiko, kodėl tu neatnešei vyno?
— Tekančio vyno upelio jau nebėra, jis išdžiuvo, — atsakė anūkas.
Senelis liūdnai atsidūsta:
— Vadinasi, kad „ten“ jau mus užmiršo. Niekas daugiau nebegeria už mūsų sielų ramybę…
Prisiminimas. // www.sarunas.com/blog // How I wish you were here.
„Jaunystėje aš dažnai eidavau vienas pasiirstyti po ežerą valtele, pamedituoti. Aš turėjau nedidelę valtelę, todėl galėjau netrukdomas valandų valandas ja plaukioti ir mąstyti. Vieną rytą, auštant, kuomet nakties tamsą pamažu keičia ryto prieblanda, aš užsimerkęs sėdėjau valtyje ir meditavau.
Staiga kažkieno valtis atsitrenkė į manąją ir suardė visą ryto harmoniją. Kaip aš tuomet įpykau! Jau ketinau aprėkti valties savininką, bet atsimerkęs pamačiau, kad toje valtyje nieko nėra: ji buvo tuščia. Man nebuvo kam išlieti savo pyktį. Todėl aš tiesiog užsimerkiau ir stengiausi vėl susigrąžinti vidinę harmoniją.
Kai patekėjo saulė, mano sieloje tvyrojo ramuma. Tuščia valtis tapo mano mokytoju. Nuo to laiko, jeigu kas nors bando mane įžeisti, aš tiesiog sakau sau:
— Ir ši valtis taip pat yra tuščia.“
Valtis rūke. // www.sarunas.com/blog // The Boat in the Fog.
Mokytojas dažnai kartojo, kad kiekvienai prasidėjusiai kovai vis vien kada nors yra lemta pasibaigti kurios nors pusės naudai.
— …Išskyrus vieną, — kartą pridūrė mokytojas.
— Kokiai gi, — paklausė mokiniai.
— Šiame pasaulyje yra vienas amžinas ir vienas begalinis dalykai. Jiems ir lemta tuščiai tarpusavyje kovoti, nes Amžinybę neįmanoma nei nugalėti, nei sunaikinti, o Begalybę negalima nei aprėpti, nei išmatuoti. Taip ir kovoja jie vienas prieš kitą nepaliaujamai, tai atsimušdami, tai susikeisdami vietomis, ir jie visada būna greta vienas kito šiose nenugalimose grumtynėse. Žmogaus Amžina Išmintis ir Begalinė Kvailystė.
Gyveno laisvas kaip vėjas paukštis. Sklandė padebesimis, prasimaitinimui gaudė museles, maudėsi vasarinio lietaus čiurkšlėse, mėgavosi ir džiaugėsi gyvenimu. Ir apskritai, paukštis tarsi niekuo neišsiskyrė iš kitų savo gentainių. Bet jis turėjo savitą įprotį: kiekvieną kartą, kai jo gyvenime atsitikdavo koks nors reikšmingas įvykis, geras ar blogas, paukštis atminčiai pasiimdavo sau nuo žemės po akmenėlį. Ir kiekvieną dieną jis žiūrinėjo akmenėlius, o tuo pačiu narstė savo prisiminimus: linksmai šypsojosi prisimindamas džiaugsmingas akimirkas ir verkdavo, kai iš atminties išnirdavo liūdesio akimirkos. Paukštis akmenėlius visada turėjo su savimi — ar skraidė danguje, ar vaikštinėdavo žeme, ir niekada jų nepamiršdavo.
Slinko metai, akmenukų kiekis pamažu kaupėsi, tačiau vis vien paukštis kiekvieną dieną nuolat žiūrinėjo juos, prisimindamas praeities akimirkas. Palaipsniui paukščiui skraidyti darėsi kaskart vis sunkiau ir sunkiau, kol vieną gražia dieną, jis jau nesugebėjo pakilti į orą. Netrukus paukštis net ir vaikščioti žeme negalėjo, kadangi nepajėgė iš vietos pajudinti akmenėlių krūvos. Jis negalėjo daugiau gaudyti net ir muselių prasimaitinimui, ir tik retas lietutis išsekusiam paukščiui dar šiek palaikė gyvybę. Bet vis vien paukštis drąsiai kentė visus vargus, akylai saugodamas savo brangius prisiminimus.
Neilgai trukus paukštis nugaišo iš bado ir troškulio. Ir tik bevertė akmenukų krūva dar kurį laiką priminė apie jį.
Kelionė. // www.sarunas.com/blog // Stones to Heaven.
Po ilgų asketizmo ir vienatvės metų atsiskyrėlis sugrįžta iš savanoriškos izoliacijos nešdamas žinią, kurią keliaudamas kiekvienam sutiktajam skelbia:
— Turėki širdį.
Kai jo paklausdavo, kodėl jis nekalba apie gailestingumą, kantrumą, ištikimybę, meilę ir visus kitus esminius gerumo klodus, jis atsakydavo:
— Svarbiausia, kad tik neatimtų širdies, o visa kita atsiras savaime.
Širdies šviesa // www.sarunas.com/blog // Heartlight.
