#018 Parabolė: Laimė uodegoje

Didelis šuo, matydamas, kad mažas šuniukas bando pagauti savo uodegą, paklausė:
— Kodėl tu gainiojiesi paskui savo uodegą?

— Aš studijavau filosofiją, — atsakė šuniukas, — aš išsprendžiau visatos problemas, kurių iki šiol nepavyko išspęsti nei vienam kitam šuniui. Aš sužinojau, kad geriausia šuniui yra laimė ir kad mano laimė slypi mano uodegoje, todėl aš ją ir gaudau, o kai pagausiu, tai ji bus mano.

— Mažyli, — tarė šuo, — aš taip pat domėjosi pasaulio problemomis ir taip pat šį bei tą supratau, todėl turiu savo nuomonę. Aš taip pat supratau, kad laimė šuniui yra puiku ir kad mano laimė yra mano uodegoje, bet aš dar pastebėjau, kad kur aš tik beeičiau ir ką aš bedaryčiau, uodega seka paskui mane.

Laimė uodegoje. // www.sarunas.com/blog // Happiness is in our tails.

* * *

Šarūnas Facebook

#003 Parabolė: Gebėjimas prisiminti

Pagyvenęs išminčius brido per sniegu nuklotą lauką, kai staiga pamatė raudančią senyvo amžiaus moterį.

— Kodėl jūs verkiate? — paklausė jis.

— Todėl, kad aš galvoju apie savo gyvenimą, jaunystę, grožį, kurį mačiau veidrodyje ir vyriškį, kurį aš mylėjau. Dievas yra žiaurus, kad suteikė gebėjimą prisiminti. Jis žinojo, kad prisiminusi savo gyvenimo pavasarį aš apsiverksiu.

Išminčius stovėjo apsnigtame lauke ir sutelkęs dėmesį į vieną tašką, mąstė. Netikėtai moteris nustojo verkti:

— Ką jūs ten matote? — paklausė ji.

— Rožių lauką, — atsakė išminčius. — Viešpats buvo dosnus ir gailestingas man, kai jis suteikė man gebėjimą prisiminti. Jis žinojo, kad žiemos metą aš visada galėsiu prisiminti pavasarį ir nusišypsoti.

Bodeno ežeras, Mainau sala („Gėlių sala“) Vokietija.

* * *

Šarūnas Facebook