#071 Vilkas ir ožiukas

Atsilikusį nuo bandos ožiuką pasigavo vilkas. Apsisukęs ožiukas tarė vilkui:
— Vilke, aš suprantu, kad esu tavo grobis. Bet, nenoriu taip nešlovingai pražūti — pagrok man dūdele, o aš pašoksiu!
Vilkas ėmė groti, o ožiukas pasileido šokti; išgirdo tai šunys ir puolė vytis vilką. Skuosdamas šalin vilkas dar spėjo mesti ožiukui:
— Taip man ir reikia: man, mėsininkui, apsimesti muzikantu.
Lygiai taip pat ir žmonėms, kurie imasi ko nors netinkamu metu, tuo pačiu prašvilpdami tai, ką jau turi rankose.

* * *

Šarūnas Facebook

#070 Parabolė: Lietus

Lietus pylė nesustodamas. Vienas vyras slėpdamasis nuo lietaus palindo po šventyklos stogeliu. Tuo metu pro šalį ėjo dvasinis mokytojas virš savęs laikydamas išskleistą lietsargį.
— Mokytojau! Išgelbėkite bent vieną iš visos žmonijos! Palydėkite mane bent truputį! — maldavo vyras iš po šventyklos stogelio.
— Na, ant manęs pila lietus, o tu esi visiškai saugus stovėdamas po stogeliu. Tau juk ant galvos nelyja — todėl man nereikia tavęs gelbėti, — eidamas toliau ir net nesulėtindamas žingsnio atsakė vyriškiui budistas.
— Bet dabar, jūs būtinai turite mane išgelbėti! — tardamas šiuos žodžius iš po stogelio išniro žmogelis ir kaip mat atsidūrė po liūtimi.
— Dabar tiek tu, tiek ir aš abudu stovime po lietumi. Bet lietus manęs nemerkia, nes virš mano galvos yra išskleistas skėtis. Todėl, norint apsisaugoti, tau reikia skėčio, bet anaiptol ne manęs. O jau lietsargį pasiieškoki pats! — tarė vienuolis ir nupėdino savo keliu.

* * *

Šarūnas Facebook

#069 Manipuliacija tavimi

— Kažkas tave įžeidė: paspaudė mygtuką — ir tu sureagavai. Tu pyksti, užsipuoli savo skriaudėją, ir tu tai vadini protingu bei racionaliu (veiksmingu) elgesiu?
Atminki, kad tai ne veiksmas, o tik banalus reagavimas.
Tavo skriaudėjas buvo prietaiso operatorius, o tu — jo manipuliuojamu prietaisu. Jis nuspaudė mygtuką ir tu pradėjai funkcionuoti, tarsi kokia mašina.
Lemputė viso labo tik užsidega arba užgęsta, kai paspaudžiamas mygtukas. Lygiai taip pat arba analogiškai ir aplinkiniai elgiasi su tavimi: jie įjungia ir išjungia… — tave.
Vienas, štai, giria tave, pripūsdamas tavo ego, tarsi kokį balioną ir tu pradedi jausti savo didybę. Tada kitas ima ir prakiurdo tą balioną ir tu jau be gyvybės ženklų nudrimbi ant žemės, subliūkšti į niekingą skudurą.
Tu net nesuvoki, kad nesi savo gyvenimo šeimininkas: kiekvienas panorėjęs, gali tave nuliūdinti, suerzinti, įžeisti, supykdyti, įsiutinti, išvesti iš pusiausvyros.
Ir kiekvienas panorėjęs, gali tave girti, liaupsinti, pakylėti tave link debesų; tu kaipmat pasijausi toks nepaprastai didingas, kad net Aleksandras Makedonietis, palyginus su tavimi, tebus menkavertis niekalas…
Tavo veiksmai, elgesys priklauso nuo kitų žmonių manipuliacijų tavimi. Tereikia atminti, kad toks elgesys nėra sąmoningas kelias.

* * *

Šarūnas Facebook

#068 Parabolė: Sausa šaka

Vienas mokinys paklausė Budos:
— Jeigu kas nors suduotų man, ką aš turėčiau daryti?
Buda jam atsakė:
— Jeigu krisdama nuo medžio sausa šaka kliudydama trenktų tau, ką tu darytum?
Mokinys susimąstęs tarė:
— Ką aš daryčiau? Tai viso labo tik nelemtas atsitiktinumas, paprastas sutapimas, kad būtent tuo metu aš stovėjau po tuo medžiu, kurio šaka krisdama pataikė į mane.
Buda paaiškino:
— Tai ir daryk tą patį. Kažkas pakvaišo, įsiuto ir trenkė tau. Tai tas pats, tarsi nuo medžio nukristų šaka ant tavęs. Lai tavęs netrikdo tai, tiesiog eik savo keliu, tarytum nieko neįvyko.

* * *

Šarūnas Facebook

#067 Parabolė: Trečias kartas

Dvasiškasis tėvas eina per tiltą. Priešais ateina ateistas. Laisvamanis pagalvojo:
– Nagi imsiu ir patikrinsiu aš tą dvasiškąjį tėvelį.
Užsimojęs ranka jis trenkė dvasininkui per skruostą. Kunigas nieko nepasakęs atsuko jam kitą skruostą. Ateistas trenkė ir per kitą skruostą. Kunigas ir vėl tylėjo. Tačiau, kai ateistas trenkė jam trečią kartą, kunigas stvėrė jį už krūtinės ir sviedė į vandenį.
Ateistas krisdamas šaukia:
– Dvasiškasis tėve, kaipgi taip – o atsukti kitą skruostą?!
– O apie trečią kartą Biblijoje nieko neparašyta! – jam pavymui atrėžia kunigas.

* * *

Šarūnas Facebook

#066 Parabolė: Erelis ir triušis

Erelis tupėjo medyje, ilsėjosi ir nieko neveikė.
Mažas triušelis pamatęs erelį paklausė jo:
— Ar galiu ir aš sėdėti, kaip kad Jūs, ir nieko neveikti?
— Žinoma, kodėl gi ne, — atsakė šis.
Triušis įsitaisęs po medžiu ėmė lepintis nieko neveikimu. Staiga pasirodė lapė, pagriebė triušį ir suėdė jį.

Taigi: kad sėdėti ir nieko neveikti, Jūs turite sėdėti labai, labai aukštai.

* * *

Šarūnas Facebook

#065 Parabolė: Avinas

Kartą sunegalavo ūkininko arklys.
Veterinaras:
— Jeigu jis ryte neatsistos ant kojų, teks jį užmigdyti.
Ryte arklys nepakilo. Šalimais gulėjęs avinas ėmė raginti arklį:
— Na, kelkis, kitaip tau galas!
Arklys atsikėlė.
Ūkininkas:
— Tai tikras stebuklas! Šitai reikia atšvęsti! Ta proga mes papjausime aviną!

Taigi, niekada nekiškite galvos ten, kur jums nereikia (tačiau nepamirškite istorijos apie pelėkautus).

Pelėkautai >>>

* * *

Šarūnas Facebook

#064 Parabolė: Jeigu jūs mylite žmogų

Jeigu jūs mylite žmogų vien užtai, kad jis yra gražus, vadinasi, kai tik jis praras savo grožį, jūs nebemylėsite jo. Jeigu jūs mylite vyrą, nes jis turtuolis turintis daug pinigų, vadinasi, kai tik jis bankrutuos, jūs nebemylėsite jo. Jeigu mylite vyriškį, kurio dideli ir stiprūs raumenys, tačiau vos tik jis susižeis ir dėl patirtų traumų nebegalės daugiau sportuoti, o todėl praras ir tobulas kūno formas, jūsų meilė atšals jam. Jeigu mylite moterį už jos grakščią figūrą, tai kai ji pagimdys vaikus ir sustorės, jūs nebemylėsite jos. Be to, visada esti stipresnis, gražesnis, plonesnis ir turtingesnis žmogus. Ir tik tuomet, kai jūs mylite žmogaus sielą, jūsų meilė niekada neišblės jam, ir net po jo mirties jūs būsite vis vien kartu, nes sielos nemiršta.

* * *

Šarūnas Facebook

#063 Parabolė: Pelėkautai

Kartą pelė pastebėjo, kad ūkio savininkas paspendė pelėkautus. Ji papasakojo apie tai vištai, aviai ir karvei. Bet visos kaip viena atkirto: „Pelėkautai — tai tavo problema, ir jie neturi nieko bendra su mumis!“
Po kurio laiko į pelėkautus papuolė gyvatė, kuri įkando ūkininko žmonai. Bandydamas išgydyti ją, ūkininkas žmonai išvirė vištienos sultinį. Vėliau papjovė avį, kad pamaitinti visus svečius, kurie atvyko aplankyti ligonę. Ir, galiausiai, gedulingiems pietumis paskerdė karvę, kad tinkamai pamaitinti visus atvykusius.
Ir visą tą laiką pelė per sienoje esančią skylutę stebėjo, kas vyksta ir galvojo apie dalykus, kurie neturi nieko bendro su niekuo!

Taigi, jeigu kažkas nesusiję su jumis tiesiogiai, negalvokite, kad kažkas netrenks jums per galvą.

* * *

Šarūnas Facebook

#062 Parabolė: Prasmingumas

Trys žmonės ritinėjo akmenis. Vieno iš jų paklausė:
— Ką tu darai?
Šis nušluostė nuo kaktos prakaitą ir atsakė:
— Vargstu kaip koks arklys.
Antrojo paklausė:
— Ką tu darai?
Šis pasiraitojo rankoves ir dalykiškai pasakė:
— Uždirbinėju pinigus.
Paklausė trečiojo:
— O ką tu darai?
Jis pažvelgė į dangų ir tarė:
— Šventyklą statau.

Gyvenimas yra prasmingas tik tam, kuris siekia didelio tikslo.

* * *

Šarūnas Facebook