#056 Parabolė: Kodėl žmonės rėkia?

Kartą Mokytojas paklausė mokinių:

— Kodėl besiginčijantys žmonės kalba stengdamiesi vienas kitą perrėkti?

— Tikriausiai jie praranda savitvardą, — svarstė mokiniai.

— Bet kodėl reikia kelti balsą, jeigu kitas žmogus yra šalia jūsų? — paklausė Mokytojas.

Suglumę mokiniai tik gūžčiojo pečiais. Jiems niekada nekilo panašių klausimų. Tada Mokytojas tarė:

— Kai žmonės ginčijasi, tarp jų kyla nepasitenkinimas ir jų širdys tolsta viena nuo kitos. Norėdami išgirsti vienas kitą, jie privalo garsiau kalbėti. Ir kuo stipresnė nuoskauda bei pyktis, tuo garsiau jie šaukia. O kas būna, kai žmonės įsimyli? Jie nekelia balso, o kalba labai tyliai. Jų širdys būna šalia viena kitos ir atstumas tarp jų beveik išnyksta.

— Kas nutinka, kai žmones užvaldo meilė? — paklausė Mokytas. — Jie net nekalba, o tik šnabždasi. Kartais net žodžių nereikia — jų akys viską pasako. Nepamirškite, kad ginčai tik atitolina jus vienas nuo kito, o pakeltu tonu ištarti žodžiai tik dar keleriopai padidina šį atstumą. Nepiktnaudžiaukite tuo, nes ateis diena, kai atstumas tarp jūsų bus toks didelis, kad kelio atgal jūs jau neberasite.

* * *

Šarūnas Facebook

#055 Parabolė: Tarpusavio supratimas

Psichiatrijos ligoninės poilsio kambaryje meistras derina pianinino skambėjimą. Į kambarį guviai įeina žmogėnas ir įjungia televizorių. Televizoriaus skleidžiamas garsas trukdo meistrui dirbti, tačiau jis nusprendžia nesiginčyti, o tiesiog prieina prie televizoriaus ir nieko nesakęs išjungia jį. Žmogėnas keistai nužiūri meistrą ir vėl įjungia televizorių. Tai kartojasi kelis kartus. Pirmasis neapsikenčia derintojas:

— Klausykite, aš stengiuosi suderinti pianiną, todėl man reikia visiškos tylos.

Išgirdęs tai žmogėnas nusijuokia ir taria:

— O aš esu televizorių meistras ir atėjau suremontuoti televizorių. Aš maniau, kad jūs esate psichinis ligonis ir tiesiog padrikai daužote klavišus.

* * *

Šarūnas Facebook

#054 Parabolė: Pasmerkimas

Viena šeima persikėlė gyventi į naują butą.

Ryte, vos tik pabudusi, žmona pažvelgė per langą ir pamatė kaimynę, kuri džiaustė ant virvės išskalbtus drabužius.

— Pažiūrėk, kokie nešvarūs jos skalbiniai, — pareiškė ji savo vyrui.

Bet sutuoktinis skaitė laikraštį ir nekreipė jokio dėmesio į tai.

— Tikriausiai prastas jos muilas arba ji apskritai nemoka skalbti. Gal reikėtų ją pamokyti, kaip tai daroma.

Ir taip kaskart, kai tik kaimynė džiaudavo savo skalbinius, žmona nepaliaujamai stebėdavosi, kokie jie nešvarūs.

Vieną gražų rytą, pažvelgusi pro langą, ji aiktelėjo:

— Tai bent! Šiandien jos skalbiniai švarūs! Tikriausiai ji pagaliau išmoko skalbti!

— Tai kad ne, — tarė vyras, — tiesiog šįryt aš atsikėliau šiek tiek anksčiau ir nuploviau langą.

Taip ir mūsų gyvenime! Viskas priklauso nuo lango, per kurį žvelgiama į pasaulį.

Prieš smerkiant kitus pravartu įsitikinti, kad mūsų širdys ir ketinimai švarūs!

* * *

Šarūnas Facebook

#053 Parabolė: Pinigai ir darbas

Kartą naujokas paklausė mokytojo:
— Mokytojau, ką daryti, jeigu tau nepatinka pirkėjas?
— Nepatinka? — perklausė mokytojas.
— Taip, — susiraukė mokinys, — na, žinote, juk būna taip, kad koks nors žmogus jums  sukelia pasibjaurėjimą. Savo išvaizda, apranga, elgesio maniera…
— Įdomu, — tarė mokytojas, — o ar jis turi pinigų?
— Na… taip, tikriausiai… tai yra taip… žinoma, — susvyravo mokinys.
— O ar būna taip, — paklausė mokytojas, — kad pinigai tau sukeltų pasibjaurėjimą?
— Pinigai? — nustebino mokinys. — Ne, pinigai man labai patinka.
— Ar tu juos myli? — pasitikslino mokytojas.
— Galima ir taip pasakyti, — susimąstė mokinys ir jo veidas staiga nušvito.
— Taip, žinoma, labai myliu!
— Tuomet kaskart nuspręsk, — pareiškė mokytojas, — kas tau svarbiau: patinka pinigai ar nepatinka pirkėjas.

* * *

Šarūnas Facebook

#051 Parabolė: Ne piniguose laimė

Mokinys paklausė Mokytojo:

— Kiek tiesos yra pasakyme, kad ne piniguose laimė?

Šis atsakė, kad posakis yra visiškai teisingas. Ir įrodyti tai esą labai paprasta. Juk už pinigus galima nusipirkti patalą, bet ne sapną; maistą, bet ne apetitą; vaistus, bet ne sveikatą; tarnus, bet ne draugus; moteris, bet ne meilę; būstą, bet ne namų jaukumą; pramogas, bet ne džiaugsmą; išsilavinimą, bet ne protą. Ir tai, kas išvardinta, tai dar toli gražu iki pilno sąrašo.

* * *

Šarūnas Facebook

#050 Parabolė: Trūkumai ir privalumai

Viena senolė turėjo du ąsočius, kuriuos ji kiekvieną dieną nešdavosi, kad parsinešti vandens. Prisėmusi du pilnus ąsočius, ji pakabindavo juos ant naščių, tačiau į namus ji kaskart atsinešdavo tik pusantro ąsočio vandens. Viename ąsotyje buvo nedidelis plyšelis, todėl senolei grįžtant į namus pusė vandens pakeliui išvarvėdavo iš jo.

Sveikas ąsotis buvo labai patenkintas savimi, o įtrūkęs ąsotis jautė nuolatinę gėdą dėl šio savo trūkumo. Jam buvo labai gaila pagyvenusios moteriškės, kuri dėl jo buvo priversta dažniau eiti parsinešti vandens, todėl vieną dieną jis apgailestaudamas tarė jai:

— Atleisk man už tai, kad dėl mano kaltės pusė vandens išteka. Bet aš nieko negaliu pakeisti.

Bet išmintinga senolė tik nusišypsojo:

— O ar tu pastebėjai, kad tavo kelio pusėje aš pasėjau nuostabių gėlių virtinę, o kitoje kelio pusėje — ne? Su tavo pagalba aš kasdien jas palaistau. O jos kiekvieną dieną džiugina mano akis ir sielą bei papuošia mano namus. Jeigu ne tu, viso šio grožio paprasčiausiai nebūtų. Ir visa tai — tavo dėka.

* * *

Šarūnas Facebook

#049 Parabolė: Trys koštuvai

Vienas žmogus paklausė Sokrato:

— Ar žinai, ką tavo draugas pasakė man apie tave?

— Palauk, — sustabdė jį Sokratas, — tai, ką nori man pasakyti pirmiausia perkošk per tris koštuvus.

— Tris koštuvus?

— Prieš ką nors pasakant, reikia tris kartus perkošti. Pradžioje perkoški per Tiesos koštuvą. Ar tu įsitikinęs, kad tai tiesa?

— Ne, aš tiesiog išgirdau tai.

— Vadinasi tu net nežinai, ar tai tiesa, ar ne. Tada perkoškime per antrą koštuvą — Gerumo koštuvą. Ar tu nori pasakyti kažką gero apie savo draugą?

— Ne, priešingai.

— Vadinasi, — tęsė Sokratas, — tu ketini apie jį pasakyti kažką blogo, bet net nesi įsitikinęs, kad tai tiesa. Pabandykime trečią koštuvą — Naudingumo koštuvą. Ar man tikrai būtina išgirsti tai, ką nori papasakoti?

— Ne, tai nėra būtina.

— Taigi, — apibendrino Sokratas, — tai, ką nori man papasakoti nėra nei tiesa, ne gerumas, nei naudingumas. Tai kodėl apie tai reikia tada kalbėti?

* * *

Šarūnas Facebook

#048 Parabolė: Ginčas

Kartą Mokytojas pamatė aistringai besiginčijančius du mokinius ir kiekvienas iš jų buvo įsitikinęs, kad tik jis vienas teisus, todėl atrodė, kad šis ginčas niekada nesibaigs. Tada Mokytojas tarė:
— Kai žmonės ginčijasi siekdami pažinti tiesą, šis ginčas neišvengiamai turi pabaigą, nes yra tik viena tiesa, ir jie abu ją pripažins. Tuo tarpu kai ginčijamasi ne dėl tiesos, o dėl pergalės, ginčas tik dar labiau įsiplieskia, kadangi nei vienas iš jų nelaimės, kol kitas nepralaimės.
Mokiniai iš karto nutilo, o tada atsiprašė Mokytojo ir vienas kito.

* * *

Šarūnas Facebook