#047 Parabolė: Didžioji išmintis

Vieną gūdžią naktį nuošalioje provincijoje, kur buvo įsikūręs vienuolynas, iškrito neišpasakytai daug sniego. Ryte mokiniai klampojo link meditacijos salės per įspūdingą sniego dangą, kuri siekė jiems iki juosmens.

Mokytojas salėje susirinkusių mokinių paklausė:

— Pasakykite, ką mes dabar turėtume padaryti?

Pirmasis mokinys pasakė:

— Turime pasimelsti, kad prasidėtų atolydis.

Antrasis pasiūlė:

— Mes turime likti savo celėse ir išlaukti, kada nustos snigti ir ištirps sniegas.

Trečias pareiškė:

— Tam, kuris pažino tiesą, neturėtų rūpėti, yra sniego ar ne.

Mokytojas pratarė:

— O dabar paklausykite, ką aš jums pasakysiu.

Mokiniai pasiruošė išgirsti didžiausią gyvenimo išminties krislą.

Mokytojas įdėmiu žvilgsniu nužvelgė susirinkusius, giliai atsiduso ir žėrė:

— Kastuvus į rankas — ir pirmyn!

Niekada nereikia užmiršti, kas tikrai veikia — veiksmas!

* * *

Šarūnas Facebook

#046 Parabolė: Problemų priežastis

Mokytojas pakėlė nuo stalo stiklinę vandens ir paklausė mokinių:
— Pasakykite man, kiek sveria ši stiklinė?
— Apie 200 gramų, — atsakė mokiniai.
— Kaip matote, ji sveria labai nedaug, — tarė mokytojas ir vėl paklausė:
— O kas bus, jeigu aš stiklinę taip palaikysiu kelias minutes?
— Beveik nieko nebus.
— Tiesa. O jeigu aš ją laikysiu rankoje valandą?
— Jūsų ranka pavargs.
— O jeigu aš laikysiu ją kelias valandas?
— Jums ims skaudėti ranką.
— Teisingai. O jeigu aš stiklinę laikysiu rankoje visą dieną?
— Jūsų ranka nutirps ir netgi gali paralyžiuoti ją, — atsakė vienas iš mokinių.
— Būtent, — tęsė mokytojas, — bet ar pasikeitė stiklinės svoris?
— Ne, — pasigirdo atsakymas.
— Tada iš kur atsiranda skausmas rankoje?
— Nuo ilgos įtampos, — atsakė mokiniai.
— Ką reikia padaryti, kad pašalinti skausmą?
— Nuleisti stiklinę, — pasigirdo atsakymas.
— Lygiai tas pats nutinka ir su gyvenimo problemomis, — guviu balsu akcentavo mokytojas. — Jeigu laikysite jas galvoje keletą minučių — tai visiškai normalu. Jeigu apie jas galvosite valandų valandas, — pajusite nuovargį ir skausmą. O jeigu apie jas galvosite ištisas dienas, šitai jus sukaustys ir net suparalyžiuos, ir jūs neįstengsite užsiimti niekuo kitu. O norint atsikratyti skausmu, tereikia problemas išginti iš galvos.

* * *

Šarūnas Facebook

#045 Parabolė: Parabolė apie UFO

Žemėje žmogaus pasiteiravo:

— Kur tavo tėvynė?

— Mano tėvynė yra Kipro sala, — atsakė vyriškis ir atvertęs atlasą parodė, kur tai yra.

To paties paklausė kito.

— Mano tėvynė yra Prancūzija, — atsakė kitas.

— O kur tavo gimtinė? — paklausė trečiojo.

— Indijoje, — atsakė šis.

Susodino juos visus drauge į raketą ir išsiuntė į Visatos pakraštį. O ten, tarp žvaigždžių ir planetų gausos, prie keliautojų priskrido nežemiškos būtybės ir paklausė:

— Kur jūsų tėvynė?

— Štai kur ji, — atsakė žmonės ir ištiesė nežemiškoms būtybėms gaublį.

* * *

Šarūnas Facebook

#044 Parabolė: Lakoniškumas ir kišmišas

Kartą vienas žmogelis valgė kišmišą. Prie jo priėjęs draugas paklausė:

— Ką tu valgai?

— Ne… — nukirto vyriškis.

— Kaip tai „ne“? Kas tai per atsakymas?

— Aš kalbu trumpai.

— Kaip tai „trumpai“?

— Tu manęs klausi, ką aš valgau. Jeigu aš pasakysiu „kišmišą“, tu paprašysi: „Duok ir man“. Aš atsakysiu: „Ne“. Todėl aš iš anksto ir sakau trumpai: „Ne…“.

* * *

Šarūnas Facebook

#043 Parabolė: Apgauta Širdis

Kartą pas vienišą Širdį pasibeldė svečias.

— Aš tave myliu! — pareiškė jis.

Nusprendusi, kad tai ir yra ilgai laukta Meilė, Širdis mielai įsileido svečią. Tačiau, deja, tai pasirodė esantis Savanaudėliškumas. Tada Širdis išvijo jį ir užtrenkė paskui jį duris. Bet po kurio laiko vėl pasigirdo beldimas į duris.

— Tuk-tuk, — tarė naujas svečias. — Ar įsileisi mane pas save?

Vėl tikėdamasi, kad gal tai yra Meilė, Širdis įsileido kitą lankytoją. Bet šį kartą paaiškėjo, kad tai yra Klastingumas. Susikrimtusi ir nusivylusi Širdis buvo priversta išvyti ir jį.

Prabėgo kažkiek laiko ir prie namų slenksčio vėl kažkas pasirodė.

— Aš tave mylėsiu amžinai! — karštai įtikinėjo ją nelauktas svečias.

Šį kartą Širdis jau rimtai sudvejojo. Bet, galiausiai, neatsispyrė ir atsivėrė… Išdavystei.

Skaudu pasidarė jai nuo tokių svečių. Ir, išvijusi eilinį niekšą, Širdis sandariai užsklendė duris.

Po to dar ilgai beldėsi pas ją įvairūs svečiai. Tačiau Širdis labai bijojo, kad jų tarpe vėl bus Savanaudėliškumas, Klastingumas ar Išdavystė. Nerimo ir baimės gniaužtai taip ir neleido jai pažinti bei įsileisti Meilę į save.

* * *

Šarūnas Facebook

#042 Parabolė: Vidaus priešas

Kadaise miško medžiai savo valdovui pranešė, kad išrastas jų naikinimo ginklas.

— Kas tai per ginklas, kaip jis vadinasi? — paklausė valdovas.

— Kirvis, — atsakė medžiai.

— Iš ko jis pagamintas?

— Ašmenys yra iš geležies, o rankena yra medinė, — atsakė medžiai.

— Jeigu rankena yra pagaminta iš mūsų pačių, tai yra labai pavojingas ginklas, — pareiškė miško valdovas.

* * *

Šarūnas Facebook

#041 Parabolė: Būna ir blogiau

Susirinkę pas krašto šviesuolį žmonės ėmė ginčytis, kas pasaulyje yra blogiausia žmogui. Vieni teigė — ligos, kiti sakė — mirtis, treti — skurdas… Daug ir ilgai jie ginčijosi. Galiausiai paklausė šviesuolio:

— O ką tu manai, išminčiau?

— Blogai, kai neišsipildo tai, ko nori, — tarė išminčius. — Tačiau kur kas yra blogiau, kai išsipildo tai, ko visiškai nenori, — pagalvojęs pridūrė jis.

* * *

Šarūnas Facebook

#040 Parabolė apie perdegusią lemputę

Kalėdų išvakarėse vyras ir žmona nuėjo į restoraną papietauti. Sėdėdami prie stalo jie ramiai šnekučiavosi, aptarinėjo ir vertino besibaigiančius metus. Pokalbio metu vyras ėmė krimstis dėl to, kad jam kartais teko elgtis ne taip, kaip jam to norėjosi, kad teko priimti širdžiai nemielus sprendimus. Jis buvo nuliūdęs dėl to, kad pasirinko ne tą kelią, kuriuo reikalinga buvo jam eiti.

Žmona tuo tarpu įdėmiai žiūrėjo į Kalėdų eglutę, kuri puošė restorano salę. Vyras pagalvojo, kad jos susidomėjimas pokalbiu kiek atvėso, todėl jis pakeitė temą:
— Na, ar ne nuostabios lempučių girliandos ant eglutės! — pareiškė jis.

— Taip, tikrai, — atsakė žmona. — Ir jeigu tu pažvelgtum kiek atidžiau, pamatytum, kad tarp visos virtinės lempučių yra viena, kuri perdegė.

Ar tau neatrodo keista, kad iš visos virtinės šių metų įvykių tu išsirinkai tą vieną vienintelę užgesusią lemputę ir užsiciklinai ties ja, užuot džiaugęsis ryškia kitų lempučių šviesa — sėkmingai susiklosčiusių įvykių šviesa.

* * *

Šarūnas Facebook