Žvaigždė. Stereoskopinis variantas

Karikatūra „Žvaigždė“ nupiešta XXXVI Lietuvos karikatūrų parodai.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet parodai sukūriau tris karikatūras. Viena iš šios trijulės – stereoskopinė.

nestereoskopinis variantas

// Karikatūros stereoskopinis variantas. Spausti.
Karikatūrą geriausia žiūrėti per stereoskopinius akinius. //

Keista, tačiau šiai karikatūrai buvo užvertos durys patekti į XXXVI Lietuvos karikatūrų parodos katalogą. Senokai man neteko susidurti su cenzūra. Kai manęs paklausia: „Ar yra cenzūra, ar cenzūruojamos karikatūros?“, aš atsakau: „Cenzūra visada buvo ir bus. Yra ne tik politinė, karinė, religinė, bet ir moralinė cenzūra, be kurios būtų sunkoka išsiversti“.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai šia karikatūra tenorėta buvo „pasakyti“, jog kai kuriose Europos sąjungos šalyse dar kartais elgiamasi lyg tas kraštas būtų laukinis, man kelia nuostabą ir nesupratimą tai, kad jai buvo užkirstas kelias patekti į karikatūrų parodos katalogą.
Kaip vieną iš susiklosčiusios keblios situacijos sprendimo variantų parodos rėmėjams net pasiūliau kataloge įrašyti sakinį, kuris tarsi leistų jiems apsidrausti, atsiriboti nuo autorių nuomonės: „Karikatūrų autorių nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia Europos Parlamento nuomone“.
Nors šis „apsidraudėliškas“ sakinys ir buvo įrašytas kataloge, tačiau situacijos nepakeitė — karikatūrai „Žvaigždė“ parodoje-konkurse dalyvauti buvo uždegta žalia šviesa, tačiau į katalogą ji nebuvo įtraukta.

Mano praktikoje (organizuojant parodas) tai buvo bene pirmas kartas nepriklausomoje Lietuvoje, kai taip „tapornai“ iš piršto išlaužta karikatūrų cenzūra. Juk ta pati Europa su jos Parlamentu priešakyje po kelių metų žviegė: Je suis Charlie

Ir dar. Šioje parodoje rėmėjai taip pat dar cenzūravo ir kitų autorių kelis darbus (pvz., cenzūruotas K.Šiaulyčio darbas „Kaklaraištis“). Slogus prisiminimas išliko po šios parodos, nes kai online pamatai, kaip sveikas užpakalis yra svarbiau už elementarią logiką ir kaip dar gajus žmonėse tas A.Čechovo „Žmogus futliare“  apsidraudėliškumas: „Kad tik kas nors neatsitiktų…“

// Nors dėl kelių cenzūruotų darbų galima būtų ir polemizuoti, tačiau juk už savo darbus atsako pats autorius, o ne rėmėjai. Karikatūra — tai autoriaus nuomonė, saviraiška.

Juk saviraiškos laisvė taikytina ne tik paprastai, nekenksmingai ir nereikšmingai informacijai bei idėjoms, bet ir tokiai informacijai, kuri įžeidžia, šokiruoja, kelia nerimą valstybei ar kuriam nors jos sluoksniui. Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teismų Teismas, toks yra pliuralizmo, tolerancijos bei plačių pažiūrų siekimo poreikis, be kurio negali egzistuoti demokratinė visuomenė. //

Karikatūra ir šaržas

Karikatūra ir šaržas

Karikatūra

Karikatūrà [it. caricatura < caricare — perkrauti, iškreipti]:
1. grafikos žanras; satyrinis arba humoristinis piešinys, išjuokiantis arba pašiepiantis visuomeninio gyvenimo neigiamybes, žmogaus ydas;
2. juokingas kieno nors panašumas, originalo mėgdžiojimas; sekimas, iškraipantis originalą.

Šaržas

Šaržas [pranc. charge charger –  iškreipti] – karikatūros rūšis – satyrinis arba humoristinis žmogaus portretas.

Kuo skiriasi karikatūra nuo šaržo?

Skirtingai, nei visoje eilėje užsienio šalių, lietuvių kalboje karikatūra ir šaržas tai nėra viena ir tas pats.

Pagrindinis skirtumas tarp karikatūros ir šaržo yra tai, kad šaržas dažniausiai yra „iškreiptas” egzistuojančio (ar egzistavusio kadaise) žmogaus portretas, o karikatūra – tai linksmas (nors ne visada, – gali būti ir liūdnas) piešinys, kuriame nebūtinai turi būti pavaizduotas žmogus.

Anksčiau ribos tarp karikatūros ir šaržo buvo aiškios. Tačiau pastaruoju metu vis sunkiau suprasti, kuris piešinys yra karikatūra, kuris šaržas, o kuris apskritai viso labo tik straipsnio ar knygos iliustracija. Pabandykime išsiaiškinti skirtumus.

Dailininkas piešia žinomo visuomenės veikėjo (tarkim politiko) humoristinį portretą. Jeigu piešinyje bus pavaizduota tik piešiamojo veido bruožai (iškraipyti veido bruožai) ir daugiau nieko, tai toks piešinys tebus šaržas (draugiškas šaržas). Tačiau jeigu dailininkas piešiamą humoristinį veikėjo portretą įkomponuos į konkrečią situaciją, siužetą, išjuoks ar pašieps to žmogaus ydas, ar netinkamus jo poelgius, tada piešinys bus ne tik šaržas, bet ir karikatūra. Jeigu piešiamas žmogus politikas – tai bus politinė karikatūra, jei visuomenės veikėjas, klerkas, tarnautojas ar funkcionierius – socialinė karikatūra, buitinė ir pan.

Karikatūros ir šaržo sąvokos užsienio kalbose dažniausiai apibrėžiamos vienu ir tuo pačiu žodžiu „karikatūra”. Pvz.: angliškai – caricature, rusiškai – карикатура  (nors rusų kalboje, kaip ir lietuvių, taip pat yra atskiras žodis „šaržas” – шарж).

Pastaba:
Pastaruoju metu tarptautiniu mastu žodžio caricature vartojamas siejamas tik su šaržais ir utriruotais portretais, o lietuviškas žodis karikatūra anglakalbiame pasaulyje aprašomas kitu žodžiu — cartoon (kuris anglų kalba dar tolygu — animacinis filmas).

* * *

Šarūnas Facebook

Virusai

Virusai……Kiaulių gripas, Paukščių gripas, Kempinligė, E.coli (EHEC),……

Virusas – neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų.

Nepaliauja visokio plauko virusai atakuoti. Atrodytų, kad jie miega, kažkas sutartu laiku pažadina juos ir šie puola ieškoti šeimininkų….

Prieš gerus metus mane buvo apėmusi „virusiada“: kūriau trimačias iliustracijas apie virusus, bakterijas ir DNR (gal todėl, kad Lietuvos karikatūrų paroda pernai buvo apie DNR spiralę) bendru ciklo pavadinimu – „Aš tave stebiu…“

„Valgyk daugiau vitaminų. Bet neliesk mano alaus!“ 2010. Continue reading »

Šluota

#002 Retrospektyva

Šluota, 1984 m. Balandis…

Satyros ir humoro žurnale „Šluota“ debiutavau tik praėjus 3 m. ir 4 mėn. nuo to laiko kai savaitraštyje „Kalba Vilnius“ (1980 m.) buvo atspausdinta mano pirmoji karikatūra respublikiniame leidinyje. Iki to laiko buvau įsitikinęs, kad žurnale „Šluota“ spausdinami tik profesionalių dailininkų darbai. Iki šiol taip ir nesuprantu, kodėl man tuo metu taip atrodė. 1984 m. pradžioje kažkas mane patikino, kad žurnale „Šluota“ spausdinami ne vien tik profesionalių dailininkų darbai (esu beveik tikras, kad tai buvo Z. Šteinys). Continue reading »

Po…beda…

CCCP Taikos balandis…

Šitą karikatūrą esu nupaišęs seniai (praeitame amžiuje, Peres…troika laikais). Tikimybė, kad ją kas nors atspausdintų Sovietų Lietuvoje…. buvo nulinė…

Todėl nei į vieno leidinio redakciją jos anuomet net ir nenešiau.

Užrašai ant „Taikos balandžio“ kiaušinio:

„Raketų kariuomenės ir artilerijos diena…
„Tankistų diena“…
„TSRS Oro laivyno diena“….
„TSRS Karinio jūrų laivyno diena“…
„Pasieniečių diena“…
„Šalies priešlėktuvinės gynybos kariuomenės diena“…

…o kiek dar daug į  jas panašių „Taikos“ nešėjų dienų tuo metu buvo!….

 

Taikos balandis. 1991 m.

Tik jau vėliau, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ši karikatūra buvo atspausdinta leidinyje „Pasaulio lietuvis“ (1991 m. spalio mėn.).

Politinių karikatūrų anuo metu (sovietiniu metu) visiškai nepiešiau. Man tai buvo visiškai nepriimtina. Ir dabar nelabai man prie širdies politinės karikatūros. Vieną kitą politinę karikatūrą jeigu net ir nupiešiu, tai labai, labai jau retai (ir tai būna labai išskirtiniai atvejai, kadangi kartais pasitaiko (būna) kokia nors ypač specifinė karikatūrų konkurso tema susijusi su karyba, tad kito pasirinkimo nelieka). Todėl per visą savo kūrybinį kelią vargu ar esu nupiešęs daugiau kaip 10 politinių karikatūrų.