Persipynimai

#037 Retrospektyva: Persipynimai

Veikiausiai daugeliui bent kartą gyvenime nusišypso laimė atsidurti pasirinkimo kryžkelėje: operatyviai privalu nuspręsti, ar likti visam laikui įkalintam nykiam narve, bet sočiai pamaitintam, ar išsilaisvinus iš jo nerti į tamsią ir gūdžią nežinią. Ir ta būtino pasirinkimo takoskyra nulemia tolimesnį gyvenimo peizažą. Tokia laimė aplankė ir mane: 1987 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudeginau tiltus valstybinio darbo galerose ir nuo pat pirmų sekančių metų dienų pradėjau dirbti Lietuvos kino studijos Animacijos padalinyje. Gyvenimas akimirksniu, tarsi kokiame Ozo šalies pasaulyje apsivertė aukštyn kojom. Monotonišką ir pilką biurokratinį darbo peizažą pakeitė spalvinga ir gyvybinga meninė kūrybinė aplinka.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Gundymas / Temptation <
„Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 7)

> Gundymas / Temptation <
„Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 7)

Taip jau susiklostė, kad mano perėjimas dirbti į LKS sutapo su Z.Šteinio pirmuoju savarankišku jo darbu animacijoje — filmuko „Dosnumas“ kūrimu.
// Pastaba: Zenono debiutinis filmukas „Buvo, buvo kaip nebuvo“ (1986) — Aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų (Zenonas studijavo režisūrą) Maskvoje diplominis darbas. Zenono diplominio darbo vadovas — F.Chitrukas. //
1988-1990 m. laikotarpiu Z.Šteinys sukūrė veikiausiai savo du žymiausius filmukus — „Dosnumas“ (1988) ir „Kadaise Lietuvoje“ (1990). „Dosnumas“ filmuko kūrime dirbau dailininku-animatoriumi, o kuriant filmuką „Kadaise Lietuvoje“ buvau Zenono asistentas (režisieriaus asistentas).

Tame pačiame laiko tėkmės intervale dar įsipaišo Iljos Bereznicko animacinis filmukas „Bermudų žiedas“ (1988) ir Valento Aškinio „Kaktuso paslaptis“ (1989). Šiuose dviejuose filmukuose dirbau dailininku-animatoriumi.

Pasinerti į širdžiai mielą darbą visada yra šaunu. Pradžioje nardai tarsi žuvis vandenyje, o po to… „karnavalas“ baigiasi. Po kiek laiko visa tai virsta kitos prabos rutina ir savotiškomis kitomis naujomis galeromis.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Rebusas / Rebus <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 6). //

> Rebusas / Rebus <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 6). //

Animacija yra labai įdomus ir kūrybingas darbas, nors neretai tuo pačiu ir labai alinantis bei sekinantis užsiėmimas (ypač kai reikia 2-3 mėn. darbo apimtį padaryti per nepilną mėnesį).

// Pamenu metą, kai nusišypsojo man „laimė“ ir kartu su Ilja Bereznicku per nepilną mėnesį spėjome laiku sukurti ir „priduoti“ jo vieną iš Baubo filmukų. Kaip abu „išlipome sausi“ — atskira istorija, kuria gal kada nors ateityje pasidalinsiu kitose publikacijose. //

Analogiškai, kaip kad mūsų dabartinės vasaros ir žiemos (kai šaltį keičia alinantis karštis ir atvirkščiai), taip prisiminimais pargrįžta ir anuometinis darbas animacijoje. Prisimenamas būvis, kai vienu metu ari vos ne iki pajuodavimo, o kai darbų lavina nuvilnija — lieki sėdėti visiškame štilyje. Bet visas „linksmumas“ glūdėjo kiek giliau: kaip taisyklė, dažniausiai prastovos slinkdavo šaltuoju metų laiku, o vasarą darbai virte virdavo. Mat metų pradžioje, kol vykdavo filmuko gamybos paruošiamieji darbai (režisieriai šlifuoja režisūrinį scenarijų, piešia kadruotės, kuria personažus atlieka spalvinius bandymus, gludina ir eskizuoja būsimo filmo detales), studijos darbuotojai (animatoriai, dailininkai) sėdėdavo prastovose. Ir visas darbymetis persimesdavo į parduotas vasaras…

Animacinių filmukų gamybos metu karikatūrų piešimui praktiškai nelikdavo laiko.

// Pastaba: karikatūros sukūrimas tai nėra vien tik piešimo procesas. Prieš sėdant piešti, dar reikia gero laiko šmoto pasukti galvą, kad sugalvoti karikatūros temą, įvynioti pasirinktą idėją į konkretų siužetą, permąstyti detales. Karikatūra — tai savotiškas mini spektaklis ant popieriaus, kuriame vienu ir tuo pačiu metu esi ir scenaristas, ir režisierius, ir apšvietėjas, ir net ugniagesys!.. Ir šis procesas (temos ir idėjos išgryninimas) gali tęstis ne vieną dieną ir ne dvi. //

Anuomet mane karikatūros dažnai „gelbėdavo“, o ypač tada, kai darbas animacijoje pavirsdavo a la irklavimu gelerose. Tad nupiešti vieną ar kitą karikatūrą savo malonumui, tiesiog būdavo savotiška atgaiva širdžiai nuo begalinės rutinos.

Panašiai ir sugulė mano karikatūrų piešimo vaga 1989 metais: metų pradžioje, kol buvo gamybinė prastova animacijoje, nupiešiau ypač daug karikatūrų, o pavasarį, kai nupiešiau Avių ciklą bei 5 karikatūras XV respublikinei karikatūrų parodai, daugiau tais metais nenupiešiau nei vienos karikatūros (turima galvoje karikatūras spaudai).

// Kadangi po ranka gulėjo dar šviežiai nupieštos 55 karikatūros (karikatūrų ciklų „kiaulės“, „šunys“, „avys“ darbai), veikiausiai praktiškai nejaučiau vidinio poreikio piešti naujus darbus. Šių trijų ciklų karikatūras gal kokį gerą trejetą metų, laiks nuo laiko ir pateikinėjau įvairių šalies leidinių redakcijoms. //

Kadangi 1989 m. jau buvo daug kur „atleistos“ vadelės, kai jau galima buvo pasišaipyti iš anksčiau buvusių tabu temų, nupiešiau ir įteikiau žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijai kelis šiek tiek kontroversiškus (anų dienų realijų lygmuo) darbus.

„Jaunimo gretos“ atspausdino dvi naujas karikatūras ir vieną iš anksčiau pateiktų.

Tiesioginio pasišaipymo iš Tarptautinės moters dienos leidinys nespausdino (karikatūra, kurioje pijokas kelia bokalą ir sako: „Tegyvuoja tarptautinis nugėrimas!“), bet užslėptą mintį, asociatyvią karikatūrą (aštuntuko formos balionas), žurnalas atspausdino.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Balionas ir adata / Balloon & Needle  <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 3). //

> Balionas ir adata / Balloon & Needle <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 3). //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Avys

#036 Retrospektyva: Avys

Trečiasis karikatūrų ciklas TV laidai „Dailininkai šypsosi“ buvo nupieštas 1988-1989 m. sąndūroje. Tai buvo 16-os karikatūrų ciklas apie avis.

Kaip ir ankstesnių ciklų darbai (kiaules, šunys), taip ir šio ciklo visi piešiniai buvo spalvoti. Tiesa, buvo nors ir nedidelis, bet esminis šio ciklo skiriamasis bruožas nuo ankstesnių — visi avių ciklo darbai buvo sugalvoti ir nupiešti atsižvelgiant į to meto televizorių ekranų formato standartą (4:3). Tad visos karikatūros nuo pat pradžių buvo sumąstytos taip, kad jos bus komponuojamos horizontaliai (ilgoji kraštinė — horizontali) — kad TV ekranas „nenupjautų“ piešinio kraštų ir jos gerai įsikomponuotų televizoriaus ekrane. A4 piešimo lapo formatas kaipsyk ir atitiko to meto televizorių ekranų formato santykį (4:3).
Karikatūros apie avis laidos rengėjams buvo įteiktos 1989 m. pavasarį.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Plikai! / Make Me Bald! <
//  LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Plikai! / Make Me Bald! <
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

Nors avių ciklo karikatūrų aš pats nemačiau LTV ekrane, bet bičiulis R.Gedgaudas mane patikino, kad šis karikatūrų ciklas buvo parodytas per nacionalinę televiziją.

* * *

1988-1990 m. spaudoje vis intensyviau ėmus karaliauti politinėms karikatūroms, darbai kitomis temomis vis dažniau atsidurdavo už borto. Tad nieko nuostabaus, kad avių ciklo karikatūroms pasisekė mažiausiai: tik nedidelė dalis šio ciklo karikatūrų vėliau buvo atspausdinta šalies leidiniuose.

Tarsi po gaivaus lietaus, šalyje vienas po kito ėmė dygti nauji leidiniai, o daliai iš jų reikėjo grafinės medžiagos (tame tarpe ir karikatūrų). Tačiau didžioji dalis naujų leidinių pradžioje buvo gana prastos poligrafinės kokybės (pvz., laikraštinis popierius) ir, kaip taisyklė, nespalvoti. Atsižvelgdamas į tai, bei puoselėdamas viltis, kad avių ciklo karikatūras pavyks atspausdinti arba „senuose“, arba naujuose leidiniuose, gerą pluoštą avių ciklo karikatūrų kiek vėlėliau perpiešiau juodai-baltai (juodo tušo kontūrinės karikatūros).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ < (1991 m.).
//  Nepublikuota / Unpublished //

> Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ <
(1991 m.)
// Nepublikuota / Unpublished //

Klaidinga būtų teigti, kad anuomet nespausdino filosofinių, alegorinių, ezopinių karikatūrų. Tiesiog staiga išdygusi ir vis didėjanti paklausa neįmantriam ir gal net primityviam „plaktuko kaukštelėjimui į makaulę“ nulėmė tai, kad plačiai atsivėrė vartai tiesmukiškoms politinėms karikatūroms, kurios nereikalavo didelių pastangų jas gliaudyti. Kaip iš gausybės rago pasipylė karikatūros su kūjais ir pjautuvais, penkiakampėmis žvaigždėmis, kraujo ištroškusiomis meškomis ir visa kita stereotipine-šablonine sovietijos okupacinio identiteto atributika.

1988-1990 m. veiksmas vystėsi labai sparčiu tempu, — per nepilnus 2 metus šalis nusimetė sovietijos jungo grandines ir vėl tapo Nepriklausoma Respublika.

Tad ir karikatūristai vos spėjo suktis šiame įvykių verpete.

Gavrošas virš stogų

#035 Retrospektyva. Gavrošas virš stogų

1988–1989 m. vis intensyviau mažėjo suvaržymų, apribojimų. Pučiant permainų vėjams ir vis plačiau prasiveriant geležinei uždangai į Europą, šalies karikatūristams subujojo didesnės galimybės dalyvauti užsienio šalių karikatūrų parodose. Pamažėle atsivėrė net ir sovietinei santvarkai „priešiško“ lagerio („kapitalistinių“ šalių) parodų erdvės.

Daugel dalykų, kurie anksčiau sovietijoje buvo tabu, palaipsniui darėsi galimi ir realiai įgyvendinami.

Nors niekada nebuvau politinių karikatūrų fanas, tačiau anuomet jos gan smagiai žiūrėjosi šėliodamos įvairių „broliškų“ šalių žurnalų puslapiuose ir kaitino vaizduotę kardinalių bei smagių permainų fone. Veikiausiai tik visiški tinginiai anuomet nesišaipė iš sovietinės atributikos, sovietinių idolų ir savo darbuose nekritikavo bei nepliekė sovietinės santvarkos dogmatinių pamatinių akmenų. Tiesiog daugel dalykų tada šalyje suvešėjo pirmąsyk, buvo nauja, nepatirta, o šitai ir masino savo nekaltybe.

Karikatūrų peizažas (tematika) per palyginti trumpą laiką gana stipriai pasikeitė. Pradžioje soc. šalių karikatūrų žurnalus užtvindė „antisovietinės“ karikatūros, o netrukus ir respublikinėje spaudoje „pasipylė“ tautinio išpilstymo politinių karikatūrų kubilai.

Lakmuso popierėliai

Anuomet man keisčiausia, o tuo pačiu ir linksmiausia, buvo stebėti dalies kolegų karikatūristų chameleoniškumą: tie autoriai, kurių „antiburžuazinės“, „antikapitalistinės“, „antiNATO“ karikatūros dešimtmečiais pataikūniškai šoko į taktą soc. ideologų dūdelių trelėms, akimirksniu „pakeitė kailį“. Ta pati plejada prisitaikėlių autorių, kurių karikatūras taip gausiai ir noriai spausdino įvairiausi šalies CK leidiniai, tarsi stebuklingai lazdelei pamojus, bematant išvertė savo „skūras“. Plejada koja kojon žengiančių paskui ilgą pinigą (sidabrinių paleistuvystės pastoralė) mankurtų nesibodėdami pakeitė įsitikinimus (tie patys uolieji soc. ideologijos dainiai akimirksniu „pakeitė natą“ — jie guviai „persidažė“ ir uoliai ėmėsi piešti kardinaliai priešingas karikatūras, kuriose dabar jau „negailestingai“ pliekė socialistinę santvarką, jos atributus, idolus).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Taikos balandis / White dove with olive branch <
//  „Pasaulio lietuvis“ (1991 m., Spalis). //

> Taikos balandis / White dove with olive branch <
// „Pasaulio lietuvis“ (1991 m., Spalis). //


Bala nematė visos tos ano meto plejados karikatūristų, soc. sistemos padlaižių. Tai jų sąžinės reikalai. Man labiausiai buvo gaila matyti pučiančio į taktą sovietijai R. Gedgaudo darbus. Aš juk puikiai žinojau, kad jis nėra tos sistemos pakalikas. Tačiau jo „antikapitalistinės“, „antiNATO“ karikatūros manęs visiškai nežavėjo.

Ne kartą mūsų su Rimu buvo diskutuota šia tema. Jis vis rasdavo argumentų pateisinti savo kūrybinį „nukrypimą“.

Kartą ypač rimtai užvirus diskusijai šia tema, jis man tarė: „O koks skirtumas, kad ant raketų (termobranduolinių balistinių) įkomponuojamas užrašas „US“. Juk jis vis vien nieko nereiškia!“. Tada aš jam pasiūliau ant raketų vietoj „US“ įkomponuoti „CCCP“… Na, jis tik nusišypsojo ir palingavo galvą…

Mums abiems ir taip buvo aišku, kad arba gyveni pagal tam tikrą žmonijos išpuoselėtą moralinių nuostatų ir vertybių skalę, arba pūti į taktą nužmogėjimui ir mainais dar gauni sidabrinius.

Pamenu, kad nuo to laiko aš jau daugiau niekada neužsiminiau Rigimantui apie jo „klystkelius“ ir už jo nupieštas parsidavėliškas karikatūras. Tuomet jau nebuvo jokios prasmės — laikai nutolo, vertybės pasikeitė, o sumokėtų sidabrinių jau niekaip negrąžinsi atgal. Štai taip ir baigėsi mūsų begaliniai ginčai, ką rašyti ant raketų….

p.s.
Šiemet rugpjūčio 20 d. sukako 5 metai kai Anapilin iškeliavo Rigimantas.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Tirpukas

Tris savaites užtrukau rinkdamas ir ruošdamas publikacijoms pirmojo etapo video darbus (tas animacines reklamas, kurios mano tinklapyje buvo rodomos pasenusiu video formatu).
Šiandien užbaigiau ir Sarunas ART (YouTube) kanale publikavau paskutinį šio I paketo video klipą — Tirpuko ledai (1998 m. animacinės reklamos ištrauka).

Tirpukas: Vaisių apsuptyje.
Animacinės Tirpuko ledai reklamos (1998 m.) ištrauka.
// Tirpukas leidžiasi nuo laiškų kalnelio — 2000 m. „Tirpuko TV“ animacinės reklamos ištrauka. //


Archyvuose yra dar daug įvairių video klipų, kuriuos pamažėle ruošiu publikacijoms.

Žiemos šventės

ARVI KALAKUTAI „Žiemos šventės“ (2004 m.)

Įmonė ARVI KALAKUTAI per vieną Vilniaus reklamos agentūrą 2004 metais užsakė sukurti 3 animacinius reklaminius klipus:
#01 apie sportavimą — „Arvi, Tenisas“;
#02 apie rūkymą — „Arvi, Rūkymas“;
#03 apie žiemos šventes — „Arvi, Kalėdos“

Trys humoristiniai animaciniai reklaminiai klipai (kiekvienas po 10 sek. + 1 sek. titrams) per mėnesį su trupučiu buvo sukurti 2004 m. rudenį.

Klipus sukūriau vėl trumpam grįžęs dirbti į LKS.

„Arvi, Kalėdos“

Visi trys klipai savotiškai įdomūs (scenarijus buvo užsakovų pateiktas). Labiausiai man įstrigo ir įdomiausia buvo kurti klipą su kalakutu prie eglutės: ARVI KALAKUTAI „Žiemos šventės“ (darbinis pavadinimas — „Arvi, Kalėdos“).

#03 vaizdo klipas: „Žiemos šventės“ (2004 m.):
2D animacija kombinuota su 3D kompiuterine grafika, spec. efektais.

Tad šį klipą patį pirmą iš kadaise sukurtos trijulės ir pateikiu.

Animacinė video reklama KŪB „ARVI KALAKUTAI“
#03 vaizdo klipas: „Žiemos šventės“ (2004 m.).
2D animacija kombinuota su 3D kompiuterine grafika.

// — Mielosios vištos, žiūrint į jus man dar, dar ir dar kartą norisi palinkėti sveikatos! //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Sarunas ART

Rugpjūčio 1 d. YouTube tinkle aktyvavau asmeninį video kanalą „Sarunas ART“.

Sarunas ART
www.sarunas.com video kanalas YouTube tinkle.

Sarunas ART YouTube tinkle

Esu sukūręs daug animacijos, kuri „pagaminta“ dabar jau kiek pasenusiomis technologijomis (pvz., Flash video formatas). Daugelis mano sukurtų ankstesnių video formatų jau neatitinka šių laikų skaitmeninės video medžiagos pateikimo standartų, todėl jie negali būti šiuo metu tinkamai publikuojami.

Taikinyje: bent jau dalį anksčiau darytos animacijos konvertuoti į šiuolaikinį video standartą ir publikuoti „Sarunas ART“ kanale.

Pagal galimybes bandysiu parankioti išsibarsčiusias animacijos daleles, o taip pat bus pristatomi ir naujesni video darbai.

* * *

2010 m. spalio 17 d. aktyvavau BLOG‘ą. Pati pirmoji publikacija buvo animacinis gif’as „I don’t (peep) minde!“ Žiūrėti.
Analogiškai pasielgiau ir dabar: atkartojau (perdariau) šį neįmantrų beveik dešimties metų senumo animacinį gif’ą video formatu (video etiudas „I don’t (peep) minde!“).

Video etiudas „I don’t (peep) minde!“

2020 m. rugpjūčio 4 d.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Keltas

#034 Retrospektyva. Keltas

1989 metų pavasaris — besiveržiančią gaivaus naujų vėjų/kvapų gamos dvelksmą neįmanoma pamiršti. Kaip negalima pamiršti ir pridvisusį bei slogų lagerinį sąngrūdinį, rūkanomis nuklotą soc. Rojaus tvaiką…

Naujų vėjų šuorai skelbė artėjantį permainų laiką. Pojūtis, tarsi užkaltų langų lentos nudaužiamos, ir į kambarius plūsteli gaivaus oro dvasia, taip ir šalies XV karikatūrų parodoje numušta visos uždraustos spynos.

XV karikatūrų parodai sukurti mano darbai buvo tiesiog konjunktūrinės politinės karikatūros, bet anuomet ore tvyranti pakylėta magiška šalies atgimimo chemija tiesiog verste vertė pasinerti į tam tikro teminio vektoriaus karikatūrų kūrimą.
Bundantis iš ilgalaikio snūdo šalies pulsas atspindėtas respublikinėje XV karikatūrų parodoje.

Interaktyvi karikatūra — konstruktorius

Parodai nupiešiau 5 karikatūras. Vieną iš jų („Vėjo kryptis“ (arba „Iš kur vėjas pučia“)), nors ir buvo šiek tiek komplikuota eksponuoti parodoje, tačiau vis vien užmanymą įgyvendinau.
„Vėjo kryptis“ karikatūroje apart piešinio ant vatmano popieriaus lapo įmontavau dar ir metalinę a la vėjarodę (kompaso rodyklės sukiojimosi principas).

Parodose darbai dažniausiai yra eksponuojami pakabinti vertikaliai, tuo tarpu šiam mano darbui būtent kad šitai ir netiko. Nors pati idėja man atrodė šauni, tačiau veikiausiai, kad neįvertinau visų aplinkybių. Karikatūros idėja: kiekvienas parodos lankytojas turėjo galimybę papūsti į vėjarodę, kad ši pasisuktų lankytojo pūtimo kryptimi: iš kur vėjas papučia, ten ir (šalies) vektorius pasisuka.

Reikalinga buvo, kad karikatūra galėtų būtų eksponuojama gulsčia (horizontalioje padėtyje). Tuo tarpu šis darbas, pakabintas vertikaliai, šiek tiek neatitiko pirminio užmanymo — sudėtinga (neįmanoma) pūsti į vėjarodę iš visų pasaulio krypčių pusių, tad rodyklės nuokrypiai įtakojo esminius neatitikimus: papūtus arba pasukus pirštu, rodyklė beveik visada sustodavo rodyti šiaurės pietų kryptimi.

Na, visada norisi eksperimentuoti, išbandyti kažką naujo, tačiau karikatūros vis tik yra piešiniai, o ne konstruktoriniai gaminiai.
Užmanymas buvo nesudėtingas ir neįmantrus, o Dailės parodų rūmuose (dabar ŠMC) tokia galimybė (ne tik teorinė) juk buvo, gal todėl ir kilo man tokia idėja.

// Kaip praktika vėliau parodė, skulptūrinės, konstrukcinės, plastilininės karikatūros yra išties įdomu, tačiau autoriams visada būtina/pravartu pagalvoti apie jų eksponavimą, transportavimą bei saugojimą. //


Keltas

Kitą šios parodos karikatūrą tiesiog perpiešiau iš ciklo apie šunis. Tik vietoje šunų nupiešiau žmones — lietuvaitę ir konjunktūrščikus:
virš bedugnės nutiestu lynu eina lietuvaitė bandydama išlaikyti lygsvarą (a la Lietuva). Ant jos kupros, vienas kitam ant pečių susėdę, biurokratų/valdininkų plejada nurodinėja lietuvaitei kryptį, kur reikia eiti.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra / Cartoon / Karikaturen / Caricatura. Visažiniai / All-knowing
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

Karikatūra „Visažiniai“ / Cartoon „All-knowing“
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

Ar 1940 m., ar 1990 m., ar 2020 m. — visada atsiranda nuograužų, reguliuojančių, ką ir kaip tai Marijos žemės lietuvaitei daryti.

1989 m. — veikiausiai tai buvo tas metas, kai tarsi keltu keliesi į kitą krantą, kur, įsivaizduojama, kad ten tavęs laukia Rojaus sodas, kad ten pučia visai kiti vėjai.
Keltas iš vieno kranto į kitą. Palieki liepsnose paskendusį krantą ir keliesi į kitą, dar netyrinėtą, ramiai atrodantį krantą…

XV karikatūrų parodos atidarymas ir pati ekspozicija 1989 m. organizuota Dailės parodų rūmuose (dabar ŠMC).

 

* * *

Šarūnas Facebook

Kiaulės. II dalis

#033 Retrospektyva. Kiaulės. II dalis

„Animals“ ir Londono Batersi šiluminė elektrinė.

2017 m. rudenį savaitėlę laiko viešėjau Londone. Viena iš svarbesnių mano iš anksto suplanuotų lankytinų vietų (sąrašo viršutinės eilutės) buvo „Batersi“ šiluminė elektrinė. Norėjau savo akimis pamatyti įžymiąją šiluminę elektrinę, kuri jau seniai tapusi savotiška ikona meno pasaulyje — jos vaizdas nuolat eksploatuojamas įvairiose meno srityse (dar nuo Bitlų laikų filmo „Help!“ (1965 m.)).

Pink Floyd 1977 m. albumo „Animals“ viršelyje pavaizduota virš elektrinės tarp dviejų jos kaminų skrendanti pripūsta kiaulė.

Pink Floyd. Animals 1977.

Grupės Pink Floyd albumo „Animals“ viršelis (1977 m.)

Po šio albumo pasirodymo elektrinė tapo turistų traukos objektu, o pripučiama kiaulė (Algie), kuri, pasak grupės nario Rodžerio Voterso (Roger Waters), yra vilties simbolis, vėliau buvo naudojama beveik visuose grupės koncertuose ir tapo neatsiejama grupės įvaizdžio dalimi, vizitine kortele.
Pripučiama kiaulė buvo pagaminta sename dirižablių ir aerostatų fabrike, Vokietijoje.
Pikantiška tai, kad fotosesijos metu pūtė stiprus vėjas, kiaulė atsikabino nuo troso ir vėjo gūsiai ją ėme nešti Londono Hitrou oro uosto link („pasiilgusi tėvynės“ nuskrido tėviškės link — taip šį incidentą šmaikščiai pakomentavo Rodžeris Votersas). Vėliau pripučiama kiaulė buvo rasta už 20 mylių į pietryčius nuo elektrinės. Kiaulė buvo grąžinta savininkams už 1000 svarų sterlingų atlygį.

1977 m. klausantis Pink Floyd albumo „Animals“, vien mintis (noras pamatyti šiluminę elektrinę savo akimis), skambėjo tarsi kokia fantasmagorija, utopijų utopija…
Kada nors pamatyti elektrinės pastatą „gyvai“ anuomet (man) atrodė visiškai nerealus dalykas (kaip kad galimybė šiuo metu kosmonautams nuskristi iki Kentauro Alfa).

Po 40 metų

2017 metų rudenėjančiame Londone pamatyti buvusios šiluminės elektrinės vaizdai mane lyg ir nudžiugino (išsipildė mažo asiliuko svajonė), bet tuo pačiu ir šiek tiek nuliūdino: vieta šalia elektrinės buvo prifarširuota naujos statybos pastatais, o ir pati elektrinė bei jos prieigos buvo pavirtusi didele statybų aikštele — po kapitalinės rekonstrukcijos elektrinės pastate įsikurs kompanijos Apple Londono filialas (ofiso atidarymas numatytas 2021 m.).

„Batersi“ buvusios šiluminės elektrinės vaizdas (2017 m. ruduo).

„Batersi“ buvusios šiluminės elektrinės vaizdas (2017 m. ruduo).

Atstumas Londone nuo Čelsio tilto iki Big Beno yra apie 3-4 km. Einant kairiąja Temzės upės puse Parlamento link, kitame krante prieš akis atsiveria „pilnas“ elektrinės vaizdas. Įsimintinas pastatas stovi netoli Čelsio tilto prie pat upės. Šalia yra ir prieplauka.
Nors nuo Čelsio tilto iki Parlamento rūmų geras kelio gabalas (Vilniaus miesto masteliu) ir pėdinti šalia nors ir nedidelės, bet judrios gatvelės, nėra jau taip jauku, tačiau būtent šioje atkarpoje, einant link Parlamento rūmų, pakeliui galima pamatyti keletą įdomesnių objektų: Lietuvos ambasadą Londone, MI6 (priešingame upės krante), kelis parkus.
Atgaiva širdžiai — nedidelis parkas šalia (už) Parlamento rūmų. Žalia, tankia medžių lapija gaubiama poilsinė parko zona su sūpynėmis, „Dance Chimes“ (šokinėjant ant skambančiais klavišais padengtos platformos galima sugroti neįmantrią melodiją) — gera atgaiva akiai prieš pasineriant į miesto centre stūksantį pastatų ir architektūros klasika tapusių monumentalių statinių kaskadą.

Pasivaikščiojimas gausiai rudeniniais lapais nuklotais šaligatviais vis kurstė ir kurstė paspirti tas lapų stirtas ir masino džiaugtis šilta (nors jau buvo spalio mėn. pradžia) saulėta diena. Pamažu vis labiau tolstant nuo elektrinės apėmė keistas jausmas: tarsi kažkas ištrūko iš narvelio ir užvertė dar vienos istorijos puslapį. Dar viena, kadaise, regis, neįgyvendinama svajonė išsipildė, dar vienas paukštukas nutūpė išsipildžiusių norų sąraše.

Dar gerokai prieš išvykstant į Londoną, 2017 m. pavasarį, karikatūrų konkursui „Humoristinis brizas — 2017“ nupiešiau satyrinę karikatūrą: pripūsta skrendanti kiaulė krauna baltą jūrinį konteinerį į baltų konteinerių sieną.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra / Cartoon / Karikaturen / Caricatura. Dar viena plyta (konteineris) į sieną (2017 m.).
 // All in all it's just another brick in the wall... //

Dar viena plyta (konteineris) į sieną (2017 m.).
// All in all it’s just another brick in the wall… //


  • Baltas jūrinis konteineris — tai dar viena plyta į sieną (godulio, gobšumo sieną).
    // Yra paruošti keli Klaipėdos uosto plėtros projektai; pagal vieną projektą „užgrobiama“ Melnragė, o pagal kitą — Smiltinės dalis. //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Kiaulės. I dalis

#032 Retrospektyva: Kiaulės. I dalis

Nupieštas karikatūrų ciklas apie šunis („Šuo — geriausias žmogaus draugas“) buvo palankiai LTV laidos „Dailininkai šypsosi“ kūrėjų įvertintas, tad netrukus sulaukiau iš jų pasiūlymo nupiešti kitą piešinių ciklą šiai laidai. Laiko atseikėta buvo nedaug, tad per palyginus trumpą laiką turėjau nupiešti 15-20 darbų, todėl reikėjo pasirinkti tokią temą, kuri neįklampintų manęs į didelius svarstymus ir begalinių abejonių liūną.

Taigi, ilgai nesvarsčius, kito karikatūrų ciklo temos pasirinkimas nekėlė abejonių. Per eilę metų buvau sukaupęs šūsnį darbų apie kiaules, todėl nereikėjo naujo piešinių ciklo pradėti „nuo nulio“, tačiau buvo nedidelis niuansas. Anksčiau pieštos karikatūros apie kiaules buvo 3-5 m. senumo ir visos jos – juodai baltos, dargi per tą laiką jau buvo pasikeitęs mano piešimo braižas, piešinių stilistika, sukaupta nemažai piešimo patirties ir praktinių įgūdžių.

Todėl visas karikatūras reikėjo nupiešti naujai, kad piešiniai stilistiškai „neiškristų“ iš bendros visumos ir harmoningai derėtų bendrame garde.

Atskaitos tašku pasirinkau 1985 m. sukurtą karikatūrą „Špaga“. Aš ją pačią pirmą ir perpiešiau naujai. Visą ciklą apie kiaules buvau suplanavęs pateikti spalvotai, todėl kelias anksčiau nupieštas karikatūras taip pat teko perpiešti iš naujo.

Kiaulių ciklą sudarė 20 karikatūrų. Laida „Dailininkai šypsosi“ su kiaulių ciklo piešiniais 1989 m. balandžio 23 d. buvo parodyta per LTV.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Paskutinis noras / The Last Wish <
//  LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Paskutinis noras / The Last Wish <
> LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. <


// Karikatūras „Špaga“ — tai pati pirmoji respublikinėje spaudoje publikuota karikatūra, kurioje dominuojantis personažas — personifikuota kiaulė. Vėlesniais metais piešiau gana daug karikatūrų, kurių siužetuose pagrindiniais smuikais grojo kiaulės. Tad ši karikatūra, yra tarsi tramplinas į kiaulemaniją — virtinės piešinių apie kiaules. //


Karikatūrų ciklo apie kiaules piešiniams pasisekė, bene, labiausiai (negu kitų LTV laidoje „Dailininkai šypsosi“ parodytiems karikatūrų ciklams apie šunis bei avis). Didžioji dauguma (trys ketvirtadaliai) karikatūrų iš kiaulių ciklo vėliau buvo atspausdintos keliuose šalies leidiniuose („Šluota“, „Respublika“).

 

* * *

Šarūnas Facebook

Karantinas

Animuota karikatūra „Karantinas“.


Šį animacinį video pradėjau daryti ar ne šių metų kovo mėnesį. Pabaigęs kurti, kiek ilgėliau užtrukau ieškodamas muzikinio sprendimo. Pabaigęs darbus maždaug mėnesiui laiko atidėjau šio video publikavimą internetinėje erdvėje.

Animuota karikatūra „Karantinas“.
The animated caricature „Quarantine“.

Piešiniai / Drawings — S. Medžionis.
Dizainas, animacija / Motion Graphics animation — Š. Jakštas (www.sarunas.com)

„Kai karantinas, koks skirtumas, kur sėdeti? Čia, ar namuose?“
„There is no matter where are you during quarantine. Here or at home?“

 

* * *

Šarūnas Facebook