#051 Parabolė: Ne piniguose laimė

Mokinys paklausė Mokytojo:

— Kiek tiesos yra pasakyme, kad ne piniguose laimė?

Šis atsakė, kad posakis yra visiškai teisingas. Ir įrodyti tai esą labai paprasta. Juk už pinigus galima nusipirkti patalą, bet ne sapną; maistą, bet ne apetitą; vaistus, bet ne sveikatą; tarnus, bet ne draugus; moteris, bet ne meilę; būstą, bet ne namų jaukumą; pramogas, bet ne džiaugsmą; išsilavinimą, bet ne protą. Ir tai, kas išvardinta, tai dar toli gražu iki pilno sąrašo.

* * *

Šarūnas Facebook

#050 Parabolė: Trūkumai ir privalumai

Viena senolė turėjo du ąsočius, kuriuos ji kiekvieną dieną nešdavosi, kad parsinešti vandens. Prisėmusi du pilnus ąsočius, ji pakabindavo juos ant naščių, tačiau į namus ji kaskart atsinešdavo tik pusantro ąsočio vandens. Viename ąsotyje buvo nedidelis plyšelis, todėl senolei grįžtant į namus pusė vandens pakeliui išvarvėdavo iš jo.

Sveikas ąsotis buvo labai patenkintas savimi, o įtrūkęs ąsotis jautė nuolatinę gėdą dėl šio savo trūkumo. Jam buvo labai gaila pagyvenusios moteriškės, kuri dėl jo buvo priversta dažniau eiti parsinešti vandens, todėl vieną dieną jis apgailestaudamas tarė jai:

— Atleisk man už tai, kad dėl mano kaltės pusė vandens išteka. Bet aš nieko negaliu pakeisti.

Bet išmintinga senolė tik nusišypsojo:

— O ar tu pastebėjai, kad tavo kelio pusėje aš pasėjau nuostabių gėlių virtinę, o kitoje kelio pusėje — ne? Su tavo pagalba aš kasdien jas palaistau. O jos kiekvieną dieną džiugina mano akis ir sielą bei papuošia mano namus. Jeigu ne tu, viso šio grožio paprasčiausiai nebūtų. Ir visa tai — tavo dėka.

* * *

Šarūnas Facebook

#049 Parabolė: Trys koštuvai

Vienas žmogus paklausė Sokrato:

— Ar žinai, ką tavo draugas pasakė man apie tave?

— Palauk, — sustabdė jį Sokratas, — tai, ką nori man pasakyti pirmiausia perkošk per tris koštuvus.

— Tris koštuvus?

— Prieš ką nors pasakant, reikia tris kartus perkošti. Pradžioje perkoški per Tiesos koštuvą. Ar tu įsitikinęs, kad tai tiesa?

— Ne, aš tiesiog išgirdau tai.

— Vadinasi tu net nežinai, ar tai tiesa, ar ne. Tada perkoškime per antrą koštuvą — Gerumo koštuvą. Ar tu nori pasakyti kažką gero apie savo draugą?

— Ne, priešingai.

— Vadinasi, — tęsė Sokratas, — tu ketini apie jį pasakyti kažką blogo, bet net nesi įsitikinęs, kad tai tiesa. Pabandykime trečią koštuvą — Naudingumo koštuvą. Ar man tikrai būtina išgirsti tai, ką nori papasakoti?

— Ne, tai nėra būtina.

— Taigi, — apibendrino Sokratas, — tai, ką nori man papasakoti nėra nei tiesa, ne gerumas, nei naudingumas. Tai kodėl apie tai reikia tada kalbėti?

* * *

Šarūnas Facebook

#048 Parabolė: Ginčas

Kartą Mokytojas pamatė aistringai besiginčijančius du mokinius ir kiekvienas iš jų buvo įsitikinęs, kad tik jis vienas teisus, todėl atrodė, kad šis ginčas niekada nesibaigs. Tada Mokytojas tarė:
— Kai žmonės ginčijasi siekdami pažinti tiesą, šis ginčas neišvengiamai turi pabaigą, nes yra tik viena tiesa, ir jie abu ją pripažins. Tuo tarpu kai ginčijamasi ne dėl tiesos, o dėl pergalės, ginčas tik dar labiau įsiplieskia, kadangi nei vienas iš jų nelaimės, kol kitas nepralaimės.
Mokiniai iš karto nutilo, o tada atsiprašė Mokytojo ir vienas kito.

* * *

Šarūnas Facebook

#047 Parabolė: Didžioji išmintis

Vieną gūdžią naktį nuošalioje provincijoje, kur buvo įsikūręs vienuolynas, iškrito neišpasakytai daug sniego. Ryte mokiniai klampojo link meditacijos salės per įspūdingą sniego dangą, kuri siekė jiems iki juosmens.

Mokytojas salėje susirinkusių mokinių paklausė:

— Pasakykite, ką mes dabar turėtume padaryti?

Pirmasis mokinys pasakė:

— Turime pasimelsti, kad prasidėtų atolydis.

Antrasis pasiūlė:

— Mes turime likti savo celėse ir išlaukti, kada nustos snigti ir ištirps sniegas.

Trečias pareiškė:

— Tam, kuris pažino tiesą, neturėtų rūpėti, yra sniego ar ne.

Mokytojas pratarė:

— O dabar paklausykite, ką aš jums pasakysiu.

Mokiniai pasiruošė išgirsti didžiausią gyvenimo išminties krislą.

Mokytojas įdėmiu žvilgsniu nužvelgė susirinkusius, giliai atsiduso ir žėrė:

— Kastuvus į rankas — ir pirmyn!

Niekada nereikia užmiršti, kas tikrai veikia — veiksmas!

* * *

Šarūnas Facebook

#046 Parabolė: Problemų priežastis

Mokytojas pakėlė nuo stalo stiklinę vandens ir paklausė mokinių:
— Pasakykite man, kiek sveria ši stiklinė?
— Apie 200 gramų, — atsakė mokiniai.
— Kaip matote, ji sveria labai nedaug, — tarė mokytojas ir vėl paklausė:
— O kas bus, jeigu aš stiklinę taip palaikysiu kelias minutes?
— Beveik nieko nebus.
— Tiesa. O jeigu aš ją laikysiu rankoje valandą?
— Jūsų ranka pavargs.
— O jeigu aš laikysiu ją kelias valandas?
— Jums ims skaudėti ranką.
— Teisingai. O jeigu aš stiklinę laikysiu rankoje visą dieną?
— Jūsų ranka nutirps ir netgi gali paralyžiuoti ją, — atsakė vienas iš mokinių.
— Būtent, — tęsė mokytojas, — bet ar pasikeitė stiklinės svoris?
— Ne, — pasigirdo atsakymas.
— Tada iš kur atsiranda skausmas rankoje?
— Nuo ilgos įtampos, — atsakė mokiniai.
— Ką reikia padaryti, kad pašalinti skausmą?
— Nuleisti stiklinę, — pasigirdo atsakymas.
— Lygiai tas pats nutinka ir su gyvenimo problemomis, — guviu balsu akcentavo mokytojas. — Jeigu laikysite jas galvoje keletą minučių — tai visiškai normalu. Jeigu apie jas galvosite valandų valandas, — pajusite nuovargį ir skausmą. O jeigu apie jas galvosite ištisas dienas, šitai jus sukaustys ir net suparalyžiuos, ir jūs neįstengsite užsiimti niekuo kitu. O norint atsikratyti skausmu, tereikia problemas išginti iš galvos.

* * *

Šarūnas Facebook

#045 Parabolė: Parabolė apie UFO

Žemėje žmogaus pasiteiravo:

— Kur tavo tėvynė?

— Mano tėvynė yra Kipro sala, — atsakė vyriškis ir atvertęs atlasą parodė, kur tai yra.

To paties paklausė kito.

— Mano tėvynė yra Prancūzija, — atsakė kitas.

— O kur tavo gimtinė? — paklausė trečiojo.

— Indijoje, — atsakė šis.

Susodino juos visus drauge į raketą ir išsiuntė į Visatos pakraštį. O ten, tarp žvaigždžių ir planetų gausos, prie keliautojų priskrido nežemiškos būtybės ir paklausė:

— Kur jūsų tėvynė?

— Štai kur ji, — atsakė žmonės ir ištiesė nežemiškoms būtybėms gaublį.

* * *

Šarūnas Facebook

#044 Parabolė: Lakoniškumas ir kišmišas

Kartą vienas žmogelis valgė kišmišą. Prie jo priėjęs draugas paklausė:

— Ką tu valgai?

— Ne… — nukirto vyriškis.

— Kaip tai „ne“? Kas tai per atsakymas?

— Aš kalbu trumpai.

— Kaip tai „trumpai“?

— Tu manęs klausi, ką aš valgau. Jeigu aš pasakysiu „kišmišą“, tu paprašysi: „Duok ir man“. Aš atsakysiu: „Ne“. Todėl aš iš anksto ir sakau trumpai: „Ne…“.

* * *

Šarūnas Facebook

#043 Parabolė: Apgauta Širdis

Kartą pas vienišą Širdį pasibeldė svečias.

— Aš tave myliu! — pareiškė jis.

Nusprendusi, kad tai ir yra ilgai laukta Meilė, Širdis mielai įsileido svečią. Tačiau, deja, tai pasirodė esantis Savanaudėliškumas. Tada Širdis išvijo jį ir užtrenkė paskui jį duris. Bet po kurio laiko vėl pasigirdo beldimas į duris.

— Tuk-tuk, — tarė naujas svečias. — Ar įsileisi mane pas save?

Vėl tikėdamasi, kad gal tai yra Meilė, Širdis įsileido kitą lankytoją. Bet šį kartą paaiškėjo, kad tai yra Klastingumas. Susikrimtusi ir nusivylusi Širdis buvo priversta išvyti ir jį.

Prabėgo kažkiek laiko ir prie namų slenksčio vėl kažkas pasirodė.

— Aš tave mylėsiu amžinai! — karštai įtikinėjo ją nelauktas svečias.

Šį kartą Širdis jau rimtai sudvejojo. Bet, galiausiai, neatsispyrė ir atsivėrė… Išdavystei.

Skaudu pasidarė jai nuo tokių svečių. Ir, išvijusi eilinį niekšą, Širdis sandariai užsklendė duris.

Po to dar ilgai beldėsi pas ją įvairūs svečiai. Tačiau Širdis labai bijojo, kad jų tarpe vėl bus Savanaudėliškumas, Klastingumas ar Išdavystė. Nerimo ir baimės gniaužtai taip ir neleido jai pažinti bei įsileisti Meilę į save.

* * *

Šarūnas Facebook

#042 Parabolė: Vidaus priešas

Kadaise miško medžiai savo valdovui pranešė, kad išrastas jų naikinimo ginklas.

— Kas tai per ginklas, kaip jis vadinasi? — paklausė valdovas.

— Kirvis, — atsakė medžiai.

— Iš ko jis pagamintas?

— Ašmenys yra iš geležies, o rankena yra medinė, — atsakė medžiai.

— Jeigu rankena yra pagaminta iš mūsų pačių, tai yra labai pavojingas ginklas, — pareiškė miško valdovas.

* * *

Šarūnas Facebook