#031 Parabolė: Kur tavo tėvynė?

Žemėje žmogaus pasiteiravo:
— Kur tavo tėvynė?
— Mano tėvynė yra Kipro sala, — atsakė vyriškis ir atvertęs atlasą parodė, kur tai yra.
To paties paklausė kito.
— Mano tėvynė yra Prancūzija,  — atsakė kitas.
— O kur tavo gimtinė? — paklausė trečiojo.
— Indijoje, — atsakė šis.
Susodino juos visus drauge į raketą ir išsiuntė į Visatos pakraštį. O ten, tarp žvaigždžių ir planetų gausos, prie keliautojų priskrido nežemiškos būtybės ir paklausė:
— Kur jūsų tėvynė?
— Štai kur ji, — atsakė žmonės ir ištiesė nežemiškoms būtybėms gaublį.

* * *

Šarūnas Facebook

#030 Parabolė: Tavo pasirinkimas

„Tai neįmanoma!“ — tarė Priežastis.

„Tai beprotybė!“ — pareiškė Patirtis.

„Tai nenaudinga!“ — nukirto Puikybė.

„Pabandyk …“ — sušnibždėjo Svajonė.

* * *

Šarūnas Facebook

#028 Parabolė: Solidarumas

Per mišką tekėjo upeliukas, kuris žavėjosi savimi: koks jis sumanus, veržlus, greitas, švarus ir skaidrus! Jis nenorėjo susilieti nei su vienu kitu upeliu nes manė esąs stiprus ir siekė tekėti mišku vienas, atskirai nuo kitų. Staiga jis išbėgo į lauką, kur kaipmat išseko, jėgos jį apleido, jis netrukus išsisunkė ir pradingo. Šiaip ne taip, per kažkokius požeminius kanalų vingius, visas išsipurvinęs, jis pasiekė upę ir ėmė jai skųstis:

— Jeigu ne tas pasibjaurėtinas laukas, aš jau seniai pats būčiau tapęs upe!

Išgirdusi tai, upė suvilnijo purslais:

— Ech, tu, kvailas upeliūkšti! Ne lauko kaltė, kad išsisėmei ir prasmigęs į žemę tapai nešvarus ir purvinas! Tam, kuris atsiriboja nuo kitų, tapti upe — per silpnos kinkos.

* * *

Šarūnas Facebook

#027 Japoniška parabolė: Karys-provokatorius

Gyveno kartą senas išmintingas samurajus. Jis turėjo grupę mokinių, kuriuos mokė išminties paslapčių ir kovos menų amato.

Vieną dieną užsiėmimų metu pas jį atėjo jaunas karys, kuris garsėjo nepagarbiu elgesiu ir žiaurumu. Jo mėgstamiausia taktika buvo provokacija: jis įžeisdavo priešininką, tas prarasdavo savitvardą, priimdavo iššūkį, tačiau išvestas iš pusiausvyros padarydavo vieną klaidą po kitos, o todėl ir pralaimėdavo kovą.

Taip nutiko ir šį kartą: karys pažėrė įžeidimų tiradą ir ėmė stebėti samurajaus reakciją. Bet šis lyg niekur nieko toliau ramiai sau tęsė užsiėmimą. Šitai pasikartojo keletą kartų. Kai samurajus nesureagavo ir trečią kartą, karys pasišalino.

Mokiniai susidomėję įdėmiai stebėjo šį procesą. Po to, kai karys pasišalino, vienas iš jų negalėjo atsispirti nepaklausęs:

— Mokytojau, kodėl jūs kentėte tuos užgauliojimus? Reikėjo iškviesti jį į kovą!

Išmintingas samurajus atsakė:

— Kai jums kažkas nori įteikti dovaną, o jūs jos nepriimate, kam tuomet ji priklauso?

— Dovanos savininkui, — atsakė mokiniai.

— Tas pats pasakytina ir apie pavydą, neapykantą bei įžeidimus. Kol jūs jų nepriimate, jie priklauso tiems, kurie juos atnešė.

* * *

Šarūnas Facebook

#025 Parabolė: Trys broliai ir Laimė

Kartą trys broliai aptiko Laimę, įkalintą duobėje.
Vienas iš brolių priėjo prie duobės krašto ir paprašė Laimės pinigų. Laimė apipylė jį pinigais ir jis, kupinas laimės, pasišalino.
Kitas brolis paprašė gražios moters. Jis iškart ją gavo ir nukūrė su ja negalėdamas atsidžiaugti iš laimės.
Trečiasis brolis pasilenkė virš duobės:
— Koks tavo noras? — pasiteiravo Laimė.
— O tu ko nori? — jos paklausė trečias brolis.
— Ištrauk mane iš šitos duobės, — paprašė Laimė.

Brolis ištiesė jai ranką, ištraukė Laimę iš duobės, apsisuko ir pasišalino. O Laimė nusekė jam iš paskos.

* * *

Šarūnas Facebook

#024 Parabolė: Trys draugai

Miške gyveno vilkų gauja, kurios vadas buvo jau labai senas. Kai atėjo metas gaujai eiti į medžioklę, vadas pasakė, kad jis nepajėgus vesti gaujos. Tuomet jaunas, stiprus vilkas priėjo prie vado ir paprašė leisti jam vesti gaują į medžioklę. Senas vilkas sutiko ir pulkas patraukė ieškoti maisto. Praslinkus parai gauja sėkmingai sugrįžo iš medžioklės su grobiu. Jaunasis vilkas papasakojo vadui, kaip jie užpuolė septynis medžiotojus ir be vargo visus juos sudraskė. Po kurio laiko atėjo metas gaujai vėl eiti į medžioklę ir jaunasis vilkas pakartotinai ėmėsi lyderio vaidmens. Tačiau šį kartą gauja labai ilgai negrįžo. Staiga senas vilkas tolumoje išvydo vos paeinantį ir kraujais pasruvusį jaunąjį lyderį vilką. Jis papasakojo vadui, kad gauja užpuolė tris žmones, ir kad tik jis vienas po kautynių išliko gyvas. Senas vilkas nustebęs paklausė:

— Bet ankstesnės medžioklės metu gauja juk sudraskė net septynis ginkluotus medžiotojus ir visi vilkai sugrįžo gyvi bei sveiki ir dar su grobiu?

Jaunasis vilkas atsakė:

— Ankstesnį kartą buvo tik septyni paprasti medžiotojai, o šį kartą mums teko susigrumti su trimis geriausiais draugais.

* * *

Šarūnas Facebook

#023 Parabolė: Pririštas virve dramblys

Vienas turistas keliaudamas apsilankė Indijoje. Taip jau nutiko, kad jam teko pusdienį stebėti, kaip vietos gyventojas remontuoja savo namą. Indas sėdėjo drambliui ant nugaros ir valdė gyvūno darbą, kuris straubliu pernešiojo kieme akmenis ir milžiniškus rąstus.

Didžiulis masyvus gyvūnas buvo tiesiog neįtikėtinai stiprus — net susidarė įspūdis, kad ne kiekvienas krovininis automobilis galėtų pervežti tokius sunkius svorius.

Kai atėjo metas poilsio pertraukėlei, indas kruopščiai pririšo dramblį prie kuoliuko vidiniame namo kieme. Virvės galą jis pririšo drambliui prie kojos.

— Šį dramblį būtina pririšti, kad jis nepabėgtų ir ko nors neiškrėstų. Tai nedrausmingas dramblys, — paaiškino indas.

— Jūs tikriausiai juokaujate, — tarė keliautojas, — nejaugi tokia silpna virvutė gali sulaikyti šį dramblį jeigu jis bandytų ištrūkti? Juk jis toks stiprus — jam juk būtų vieni niekai nutraukti ją.

— Ė-ė-ė, ne, — nusišypsojo indas, — šios virvutės jis niekaip nepajėgs nutraukti.

— Gal tai kokia nors ypatinga virvutė? — pasidomėjo keliautojas, — Iš ko ji pagaminta?

— Iš paprastų kanapių. Tačiau taip, ji yra ypatinga virvutė, — atsakė indas ir pradėjo pasakojimą:

„Nuo pat mažų dienų drambliukas pririšamas prie kuoliuko paprasta kanapine virve. Suprantama, kad drambliukas nenori likti vienoje ir toje pačioje vietoje, nes jam paprasčiausiai nuobodu. Tačiau virvė jį laiko. Drambliukas pradžioje bando nutraukti virvę, tačiau jis pernelyg dar silpnas, o virvė pernelyg dar tvirta jam. Po kurio laiko drambliukas pagaliau įsitikina, kad visos jo pastangos bergždžios ir todėl liaujasi bandyti ištrūkti.

Po kurio laiko drambliukas užauga didžiuliu ir galingu drambliu, kuris nuo ryto iki išnaktų be vargo gali nešioti didžiulius akmenis ir tąsyti milžiniškus rąstus. Ir kiekvieną dieną jis yra pririšamas prie kuoliuko. Panašia virve, kokia jis buvo pririšamas vaikystėje.

Dramblys gerai prisimena, kad jis negali nutraukti virvės ir išsilaisvinti. Todėl jam daugiau jau nekyla noras bandyti ištrūkti vėl iš naujo — juk kiek daug kartų buvo stengtasi tai padaryti anksčiau. Štai kodėl dramblys ir negali nutraukti virvės. Iš tikrųjų visa tai labai primena mus — elgsena visai kaip ir žmonių.“

* * *

Šarūnas Facebook

#022 Parabolė: Apie požiūrį į materialius dalykus

Keliaudamas vienas turistas aplankė įžymų Išminčių.
Turistas labai nustebino, kai pamatė, kokiame kukliame būste šis gyvena, kuriame tebuvo tik vienas kambarys apstatytas knygomis.
Stalas ir suolas — tik tiek baldų tebuvo kambaryje.
— Gerbiamasis tamsta, o kur tavo baldai? — nustebęs paklausė turistas.
— O kur tavo? — paklausė Išminčius.
— Mano? Bet aš čia tranzitu trumpam užsukau. Aš čia tik kaip turistas.
— Aš taip pat.

* * *

Šarūnas Facebook