Tradicinė tapyba v.s. skaitmeninė tapyba

Tradicinė tapyba
Tradicinė tapyba kuriama naudojant realiai egzistuojančius (fizinius) dailės reikmenis.

// Tapyba – vaizduojamosios dailės šaka, kurioje meninis vaizdas kuriamas spalva ir koloritu – meninės išraiškos priemonėmis. Koloritas – tapybos kūrinyje vyraujančių spalvų derinys. Gali būti šiltas arba šaltas, šviesus, tamsus ir kt. Svarbiausia išraiškos priemonė yra spalva – ji atlieka vaizduojamąją ekspresinę ir dekoratyvinę funkcijas. Kitos tapybos kūriniui naudojamos meninės išraiškos priemonės: šešėliavimas, potėpis, faktūra.
Potėpis – dažų pėdsakas ant paveikslo paviršiaus.
Faktūra – dailės kūrinio paviršius. //

Auksinis ruduo / Golden Birch
// Skaitmeninė tapyba / Digital painting //

Skaitmeninė tapyba
Skaitmeninė tapyba — nauja meno rūšis, kur tradicinės tapybos technikos, tokios kaip akvarelė, aliejiniai dažai, impasto ir kt., išgaunamos naudojant skaitmeninius įrenginius — kompiuterius, grafines planšetes bei specialią programinę įrangą.

Skaitmeninė tapyba skiriasi nuo kitų skaitmeninio meno formų tuo, kad ne kompiuteris (programos) modeliuoja vaizdą įvairių įrankių pagalba (t.y. nesinaudojama pagalbiniais pačių programų kuriamais objektais ir vaizdais), o menininkas naudoja programos tapybos priemones kurdamas skaitmeninį paveikslą tiesiai kompiuteryje (ekrane).
Profesionalios skaitmeninės tapybos programos stengiasi kuo realistiškiau išgauti tradicinės dailės įrankių naudojimą imituodami juos įvairių rūšių skaitmeniniais teptukais ir dažų efektais. Daugelyje programų būna sukurta pradinė įvairiausių skaitmeninio stiliaus teptukų rūšių bazė, kurie simuliuoja tradicinį dailės technikos stilių, pavyzdžiui, aliejiniai dažai, akrilas, pastelės, anglis, pieštukai, rašikliai ir net tokią techniką, kaip aerografija. Taip pat yra specifinių, tam tikrų kiekvienam skaitmeninių dažų tipui būdingų išskirtinių efektų, pvz., skaitmeninės akvarelės imitavimas — vandeninių dažų liejimas atkartojant realų akvarelės poveikį ant popieriaus.
Daugelyje skaitmeninės tapybos programų vartotojai gali patys susikurti išskirtinį teptuko stilių, naudodami įvairių tekstūrų ir formų derinius. Šis gebėjimas yra ypač svarbus siekiant panaikinti atotrūkį tarp tradicinės ir skaitmeninės tapybos.
Skaitmeninė tapyba suteikia menininkams panašią aplinką kaip ir realus tapymas: drobė, tapybos įrankiai, paletės dažams maišyti ir milžiniška spalvinių variantų įvairovė. Taip pat yra galimybė autoriui išgauti įvairius tapybos stilius, įskaitant impresionizmą, realizmą bei naudoti praktiškai visas natūraliai egzistuojančias tapybos technikas — akvareliniai dažai, aliejiniai dažai, guašas, pastelė, tempera ir t.t.

Skaitmeninės tapybos privalumai ir trūkumai
Skaitmeninėje tapyboje menininkas gali išskirstyti savo kuriamą vaizdą į skirtingus sluoksnius, atskiras dalis, grupes. Kiekvienam potėpiui, kiekvienai detalei, kiekvienam sluoksniui dar gali būti individualiai pritaikyti įvairūs programiniai efektai. Kūrybinio proceso metu menininkas gali išmesti arba sugrąžinti bet kokius potėpius, bet kokią operaciją ar jų seką. Taip pat skaitmenine tapyba kuriantis autorius turi kur kas daugiau galimybių operuodamas įrankių įvairove, net ir tokiomis, kurių nėra tradicinės tapybos arsenale: virtuali paletė, kurioje yra 16,8 mln. spalvų; galimybė keisti atstumą (darbo lauko dydį priartinti, atitolinti); išplėsti arba sumažinti virtualios drobės dydžio matmenis; operatyviai greitai ištrinti klaidas; naudoti įvairius pagalbinius 2D ar 3D įrankius. Skaitmeninė programinė įranga subtiliai tiksliai perteikia ir atkartoja menininko rankos judesius ekrane. Skaitmeninėje tapyboje galima piešti (priklausomai nuo įrenginio tipo) ranka, kompiuterio pele arba specialiu rašikliu (stiliumi). Pastarasis moduliuoja savo nustatytų savybių amplitudėje, atsižvelgiant į paspaudimo stiprumą ekrano paviršiumi — galimybė keisti potėpio intensyvumą, sodrumą, dydį.

Nors skaitmeninė tapyba sudaro galimybes menininkui lengvai ir patogiai dirbti organizuotoje ir sistematizuotoje aplinkoje, tačiau yra teigiančių, kad menininkas, rankoje laikantis tikrą teptuką, visada turi daugiau svertų kontroliuoti paveikslo kūrimo procesą.

Piešiant tradicinėmis tapybos technikomis menininkai palaipsniui nugludina savo piešimo stilių, kuris ilgainiui įgauna charakteringą (atpažįstamumas) tapymo braižą, būdingą tik jam vienam, ir kuris išskiria jį iš kitų dailininkų virtinės. Tuo tarpu skaitmeninėje tapyboje kur kas sudėtingiau išgauti savitą stiliaus individualumą, kadangi didžioji dauguma dailininkų naudoja tas pačias (2–3) labiausiai žinomas skaitmeninės tapybos programas (profesionalios skaitmeninės tapybos programų nėra itin gausus pasirinkimas), kurios tiesiog suniveliuoja autorių savitumą, išskirtinumą, originalumą.

Skaitmeninės tapybos pagrindų įsisavinimas reikalauja milžiniškų laiko resursų, kadangi profesionaliems dailininkams skirtų programų galimybių paletė praktiškai beribė. Pradinis bazinių žinių išmokimas tebūna tik aisbergo viršūnė, — tapybos programų teikiamų galimybių spektras toks platus ir toks milžiniškas, kad net mažąją jų dalį ne kiekvienam menininkui pavyksta perprasti. Pilnai operuoti visomis teikiamomis tapybos paketų galimybėmis retai kuris autorius išmoksta, todėl dažnas jų tenkinasi tik minimaliomis programos tapymo žiniomis. Dėl to daugumos autorių piešimo stilius supanašėja su kitais tokio pačio lygmens programos paketą naudojančiais vartotojais — praktiškai visi jie piešia panašiu stiliumi, kuris niekuo neišskiria jų iš bendros masės.